Kırıldığımız Yerde Bi' Boşluk

Negalima taip elgtis, juk žinai, empatija yra draudžiama... Gaila... Kas yra „parlamentas"?... Sraigė... Gyvenimas, kuriame yra motinų, kai tu tai pasakai, man tai kelia keistus jausmus... Aš visai nemėgstu sniego. ... Neurono... Mielų sapnų... Man užtenka to, ką aš žinau. ... Meilės ir priėmimo vienovė. ... Tamsoje klajojantys vaiduokliai. ... Dar kartą...

Aš niekada nepamiršiu „Nexium“ vaisto.
Aš taip pat nieko nepramirštu, ypač kai vartoju „Ritalin“.

Abebıkio šalis yra distopija, sukurta siekiant užkirsti kelią žmonių emociniams ryšiams. Šioje šalyje žodžiai yra draudžiami, nes jie paveikia protą, širdį ir sielą. Abebikuje nė vienas vaikas niekada neturėjo motinos.

„Sugedęs taškas“ pasakoja dviejų seserų istoriją, kurių gyvenimas buvo kupinas siekio įgyti laisvės, priimti sunkius sprendimus ir susidurti su šių sprendimų neišvengiamomis pasekmėmis.

Šioje kelionėje teisingumas ir neteisingumas susipina; atpirkimo ir pražūties riba tampa vis labiau neaiški.

Šis žaidimas nukreiptas į žmogaus pažeidžiamiausią momentą, į tą vietą, kur jis yra silpniausias.

Nes kiekviename iš mūsų, kur yra žaizda, yra tuštuma...