Jaz

Koffi Kwahulé, vienas svarbiausių šiuolaikinių autorių, rašančių prancūzų kalba, kūrinys „Jaz“.
Nors tai gali atrodyti kaip žaidimas, iš tikrųjų tai yra muzikos partitūra. Tekstas yra parašytas džiazo stiliumi.
Kwahulé, kurio kūriniai paremti muzikos estetika, yra daugiau nei istorija – tai vibracija, ritmas.
Tylos, sprogimai, pakartojimai, improvizacijos – tai jo dramaturgijos elementai.
Tai yra metodas, kuris nepristato istorijos žiūrovui, o jį įtraukia į garso erdvę.

„Jaz“ – tai spektaklis, kuriame naudojamos muzikos ir teatro formos, nagrinėjantis traumas, tylą, atsparumą...
Išardymo ritmas atsiskleidžia scenoje. Pasakojimas perteikiamas dramatiškai realistiniu stiliumi.
Ne, tai vyksta per muziką. Failo kalba susilieja su aukos kalba, o tekstas tampa...
Tai tarsi spiralė, su kiekvienu pakartojimu įsiskverbiančia vis giliau. Tai daugiau nei tik pasakojimas.
Jaz'o muzikoje, kurioje svarbus improvizacija, atlikėjas gali išreikšti save naudodamas kūną, balsą ir ritmą, tarsi būtų pats instrumentas.
"Firdes Üçlertoprağı, pasirodydama scenoje, nevaidina vaidmens, o kuria aurą."
Tai parodo traumos poveikį, perteikdamas tai, ką kiti negali išgirsti.
Tačiau, užuodę savo vardą, jis primena mums patį save.