Nuo Galatos pilies iki Bekir Ağalar rezidencijos, pro Kahramankazaną ir Čubuką.

Karalar kaimas yra apie aštuonis kilometrus nuo Kahramankazan miesto centro, tai nedidelė gyvenvietė, kurios gyventojų skaičius siekia kelis šimtus. Senovės archeologinė vieta yra kaimo šiaurėje, aplink vadinamą Asarkaya uolų masyvą. Geriausia palikti automobilį saugioje vietoje kaime ir nueiti iki uolų pėsčiomis, nes archeologinėje vietoje nėra specialios automobilių stovėjimo aikštelės. Čia nėra įėjimo vartų, bilietų kasos ar informacinių ženklų; teks susigaudyti patys. Pirmiausia pažvelkite į patį uolų masyvą. Kahramankazan savivaldybės istorijos puslapyje rašoma, kad ant šio masyvo yra žmonių rankomis išraižytos nišos, o aplink jį buvo pastatytos sienos. Tame pačiame šaltinyje teigiama, kad manoma, kad uolų masyvas klasikinėje epochoje buvo naudojamas kaip karinis fortas, o Romos laikotarpiu – kaip gyvenvietė, kurioje buvo rasta daug keraminių fragmentų. Ieškokite akmenyse iškaltų laiptelių prie uolų masyvo pagrinde; šie laipteliai, matomi „Commons“ nuotraukose, yra senojo kelio, vedančio prie esančių aukščiau pastatų likučiuose, pėdsakai. Nežengiate ant laiptelių ir sienų likučiuose, tik pažiūrėkite iš šono. Šis uolų masyvas pirmą kartą atkreipė mokslininkų dėmesį 1933 metais, kai jį tyrė Remzi Oğuz Arık. „TDV İslam Ansiklopedisi“ rašo, kad Arık, dirbęs Turkijos švietimo ministerijos archeologas, Karalar kasinėjimų metu atrado Galatių miestą ir pristatė pasauliui Deiotaros įrašą. Šaltinyje, rinkusiam senovės įrašus, teigiama, kad Karalare rastas kapo įrašas priklauso Deiotaros Philopator, Galatijų keturvaldininko sūnui, ir datuojamas laikotarpiu nuo 43 iki 40 metų prieš Kristų. Todėl Karalar yra siejamas su Blucium, miestu, kurį Strabonas aprašo kaip Deiotaros pilį. Tačiau šis ryšys nėra visiškai patikimas; tokie darbai, kaip Stephen Mitchell 1974 metais „Anatolian Studies“ žurnale paskelbta straipsnis, ir toliau diskutuojami Galatijų pilies vietos. Apmąstykite tai kaip hipotezę, kai žiūrite iš uolų masyvo viršūnės. Atkreipkite dėmesį į kalvelius aplink uolų masyvą. Anglų kalbos „Wikipedia“ rašo, kad šalia kaimo šiaurėje galima pamatyti šventyklos likučius ir kapavietes, o „Commons“ svetainėje yra nuotrauka šioje vietoje esančio Galatijų kupolo kapo. Kai kuriuose iš šių kup Uolos pločio jau pats savaime paaiškina, kodėl šiame konkrečiai vietoje buvo įkurtas garnizonas. Geriausias apšvietimas fotografavimui – ankstyvą rytą; pietų metu uola apšviesta stipriu ir atšiauriu šviesos. Vietovėje beveik nėra šešėlių, todėl vasarą būtina dėvėti kepurę ir gerti vandenį. Viršūnėje gali pučiant stiprus vėjas, todėl būkite arčiau žemės ir nepriskrendinkite prie uolos krašto. Vieną valandą ir penkiolika minučių užtenka, kad apžiūrėtumėte uolą, laiptus ir artimiausią mauzoliejų. Toliau grįžkite į kaimą ir išvykite į aštuonių kilometrų atstumu esantį rajono centrą, kur yra Satıkadın muziejus. Šaltiniai: Kahramankazan savivaldybė, „Kahramankazan istorija“; DHA, „Helenistinės, Romos ir Bizantijos gyvenvietės Ankaros regione“; TDV Islamo enciklopedija, Remzi Oğuz Arık; Attalus, „Deiotarus Philopator epitafija“.

"Satı Kadın" muziejus – tai dviejų aukštų kaimo namas, kurį atrestauravo Kahramankazan savivaldybė ir 2014 metais pavertė muziejumi. Prie muziejaus yra Satı Kadın bustas ir memorialinis fontanas, kuriame išgraviruota jos gyvenimo istorija. Prieš įeidami, perskaitykite informaciją ant fontano; ten aprašoma jos veikla – nuo kovos dėl savo tėvo palikimo iki darbo armijai, mokymosi rašyti po raštingumo reformos, kadencijos kaip kaimo seniūnė ir paskutiniųjų gyvenimo metų. Šis trumpas perskaitymas suteiks jums kontekstą, apžiūrint namuose esančius daiktus. Pagrindinė istorija yra tokia: pagal "Vikipediją", Satı Kadın gimė 1890 metais Kazan kaime, jos tikrasis vardas buvo Hatice. Po sėkmingos kovos su kaimo autoriteta dėl savo tėvo palikimo, ji pradėjo būti vadinama Satı Ağa. Nepriklausomybės karo metais ji dirbo, tiekdama reikmenis armijai, o po raštingumo reformos išmoko skaityti ir rašyti tautiniuose mokyklose. 1933 metais, kai moterims buvo suteikta teisė būti seniūnėmis, ji buvo išrinkta Kazan kaimo seniūne. 1934 metais, kai moterims buvo suteikta teisė rinkti ir būti renkamos į parlamentą, ji tapo viena iš aštuoniolikos moterų, išrinktų į parlamentą. Kahramankazan savivaldybė ją vadina pirmąja kaimo moterimi, tapusia parlamento nare; ji dirbo Ankaros parlamento nare 1935-1939 metais ir buvo žemės ūkio komisijos narė. Informacija apie jos susitikimą su Atatürku skiriasi. "Vikipedijoje" rašoma, kad 1934 metais, kai Atatürkas lankėsi Kızılcahamame, jie susitiko, kai jis proėjo pro Halkavun rajoną. Jos anūkė, kalbėdama su Anadolu Agency, teigė, kad Atatürkas tuo pačiu metu lankėsi Stambule, ir kad, kai kaimo gyventojai bijojo prieiti, Satı Kadın išdrįso prieiti ir pasiūlė jam jogurtą. Pasak šeimos, kai paklauta apie jos amžių, ji teigė, kad gimė 1919 metais, ir kad ji negyveno, kai prasidėjo Nacionalinis judėjimas. Parlamento registruose jos vardas yra Hatı Çırpan; pasak anūkės, šį vardą jai davė pats Atatürkas. Jei norite sužinoti daugiau apie šias istorijas, paklauskite darbuotojo muziejuje; savivaldybė rašo, kad lankytojams muziejaus darbuotojai pateikia informaciją. Muziejuje eksponuojami daiktai, drabužiai ir objektai, kurie priklausė Satı Kadın ir atspindi tuos laikus. Ypač atkre Prieš kelionę būtinai patikrinkite muziejaus darbo laikus Kahramankazano savivaldybėje. Rajone taip pat yra parkas, pavadintas jos vardu – "Satıkadın parkas"; jei turite laiko, galite trumpam užsukti ir ten. Penkiasdešimt minučių pakanka, kad apžiūrėtumėte namą, sodą ir fontaną. Iš čia galite nuvykti į Kurtboğazį, kad pavalgytumėte pietus, esantį netoli užtvankos, šalia Stambulo kelio. Šaltiniai: Kahramankazano savivaldybė, "Satı Kadın muziejus-namas"; Anadolu agentūra, "Satıkadın atminimo vieta"; Vikipedija, "Hatı Çırpan ir Satıkadın muziejus".

Maršruto trečia stotelė nėra muziejus, o poilsio vieta. Pagal Kahramankazan rajono administracijos duomenimis, Kurtboğazı užtvanka yra ant Stambulo kelio, maždžiama penki kilometrai nuo rajono centro. Po ryto praleisto Karalar mieste, vaikščiojant saulėje ir stovint muziejuje, čia planuojame sustoti, pavalgyti ir pailsėti, kad susitvarkytume likusiai dienos daliai. Šioje stotelėje neaptarsime užtvankos statybos istorijos ar jos svarbos Ankaros vandens tiekimo sistemoje; svarbiausia čia – rasti patogią vietą prie vandens. Administracijos puslapyje rašoma, kad aplink ežerą yra pikniko stalai, restoranai ir specialios poilsio zonos. Kita vertus, ASKİ (Ankaros vandens ir kanalizacijos administracija) praneša, kad užtvankos baseinas yra speciali saugomoji zona, todėl maudytis, rengti piknikus ir kurti laužus šiose vietose yra pavojinga ir draudžiama. Atsižvelkite į šią informaciją: pavalgykite vienoje iš prie vandens esančių įstaigų arba specialiai įrengtoje poilsio zonoje, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neištiklus, nenešite su savimi neišt Šaltinis: Kahramankazan rajono valdyba, Kurtboğazio užtvanka; Kahramankazan savivaldybė, Kahramankazano istorija; ASKİ (Ankaros vandens ir kanalizacijos administracija) – įspėjimas: įėjimas į užtvankas yra pavojingas ir draudžiamas.

Čubuko miesto muziejus įsikūręs miesto centre, sename name, kuris priklausė vienai iš turtingų šeimų. Savivaldybė atrestauravo šį pastatą 2013 metais, o 2015 metais jame buvo atidaryta parodų salė Tarptautinio Čubuko marinatų ir kultūros festivalio metu. 2017 metais Kultūros ir turizmo ministerija pripažino šį pastatą miesto muziejumi. Vikipedija nurodo, kad muziejuje nėra automobilių stovėjimo aikštelės, todėl automobilius reikia palikti netoliese esančioje gatvėje ir nueiti pėsčiomis. Prieš įeidami, pasivaikščiokite sode. Pagal nuotraukų aprašus „Commons“ svetainėje, sode eksponuojami archeologiniai artefaktai. Čubuko savivaldybės istorijoje rašoma, kad po hetitų laikų, rajonas išgyveno frigų, galatų, persų, romėnų ir bizantų laikotarpius; ryte Karalare matomas galatų sluoksnis, ir jis čia taip pat yra. Pasiteiraukite darbuotojo, iš kurios kaimo atgabentos akmenys. Tada pažvelkite į namo fasadą su balkonais ir raskite vietą iš gatvės, iš kurios matysis visas pastatas; fotografuoti geriausia po pietų, kai šviesa krenta šoniniu kampu. Dar vienas svarbus faktas, kuris pabrėžia namo reikšmę: pagal „Kultūros portalo“ informacijai, 1933 metais, kai Atatiirkas atvyko į rajoną, jis apsistojo šiame name. Ryte Satikadyn muziejuje išgirsta istorija įvyko metais anksčiau; abiejų rajonų muziejai saugo prisiminimus apie skirtingus apsilankymus. Pasidomėkite šia informacija pas darbuotoją; vietiniai pasakojimai yra kupini tokių detalių. Viduje, lankytojų dėmesį patraukia 1402 m. Ankaros mūšio panorama. Norint suprasti šį mūšį, žinokite, kad, pagal „Vikipediją“, mūšis įvyko 1402 m. liepos 20 ar 28 d. Čubuko lygumoje tarp Osmanų imperijos ir Timurio imperijos. Osmanų sultonas I Bayezidas buvo paimtas į nelaisvę, o valstybė įžengė į vienuolikos metų valdymo be valdovo laikotarpį. Žiūrėdami į panoramą, įsivaizduokite, kad Osmanų armija buvo išsidėsčiusi Melikšaho kaimo pietuose, o Timuris įkurdino stovyklą Čubuko upės lygumoje. Mūšio vieta taip pat nėra visiškai aiški; kai kurie tyrinėtojai siūlo Culuk kaimą Haymanoje, tačiau paplitusi nuomonė yra, kad mūšis vyko Čubuko lygumoje. Čubuko savivaldybės istorijoje rašoma, kad Jei atvykstate ketvirtadienį, savivaldybės duomenimis, rajone vyksta tradicinių produktų turgus kartu su vietine rinką. Čia galima rasti bazlamą, sviestą, sūrius, vyšnias ir obsis. Centre yra registruotas pastatas, pagamintas iš molio, o jo minaretas yra iš medžio, todėl jis vadinamas „Mediniu minaretu“ (Tahta Minareli Camii). Norint apžiūrėti jo išorę, pakaks trumpo pasivaikščiojimo. Toliau, šiaurės vakarų kryptimi, išvykite link Karagöl ežero, kuris yra maždaug 28 kilometrai. Šaltiniai: Kultūros portalas, Čubuko miesto muziejus; Čubuko savivaldybė, istorinės vietos ir istorija; Vikipedija, Ankaros mūšis ir Čubuko miesto muziejus.

Šiandienos paskutinė stotelė – Karagöl ežeras, esantis tarp Čubuko ir Kızılcahamamo, prie Kavak kalno ir Yıldırım kalno papėdėje. Pasak Žemės ūkio ir miškų ministerijos, gamtos parkas yra 28 kilometrai nuo Čubuko ir 68 kilometrai nuo Ankаros. Kelias iš Čubuko iš pradžių vingiuoja į šiaurės vakarus, o ežeras yra 1630 metrų aukštyje virš jūros lygio. Dėl šio aukščio, vakarais čia būna šiek tiek vėsiau nei lygumoje, todėl prieš išlipdami iš automobilio, apsivilkite šiltesnius drabužius. Šią vietą rekomenduojame skirti ne tiek ežerui, kiek jo apyliuose esančiam miškui. Vikipedijoje rašoma, kad Karagöl yra Irano-Turano floros zonos šiaurės vakarinėje dalyje, o kai kurios rūšys, paplitusios šiauriau, Europos-Sibirijos floros zonoje, taip pat čia auga. Einant pakrantės keliu, ieškokite drebėjimo medžių, juodųjų beržų ir Kaukazo lindenų. Kelių rūšių klevai, lazdynai ir abrikosai taip pat yra tarp rūšių, sudarančių gausų mišką aplink ežerą. Kalnuose gausu pušų ir kedrų. Čubuko rajonas teigia, kad šis miškas yra tarpinės zonos tarp Vidurio Anadolijos sausojo klimato ir Juodosios jūros drėgno klimato, ir kad tarp ąžuolų ir pušų galima rasti net ir lazdynų. Didelis skirtumas tarp sausos stepės, kurią matėte Kurtboğazyje, ir šio miško yra vienas iš labiausiai akivaizdžių kontrastų šioje trasoje. Atidžiai apžiūrėkite medžių lapus, o jei yra rudens diena, įvertinkite klevų spalvas. Čubuko savivaldybė teigia, kad miškuose prie ežero yra šaltinių vandenys, o vanduo, ištekantis iš uolų, yra labai šaltas. Savivaldybės duomenimis, miškuose taip pat galima susitikti su laukiniais gyvūnais, todėl vaikščiokite tyliai ir nesaikingai juos maitinkite. Čia, kaip ir muziejuje, susiduriate su karo istorija. Čubuko rajonas teigia, kad 1402 metais Yıldırım Bayezid'o armija čia stovyavo ir gavo vandenį; Karagöl yra Kışlacık kaimo ribose, kurio pavadinimas, kaip teigiama, kilo iš tos armijos stovyklos. Savivaldybė taip pat rašo, kad anksčiau prie ežero buvo viešbutis, kuriame stovyklavo nacionalinės rinktinės, o vėliau apleistas viešbutis buvo nugriautas. Apmąstykite šią istoriją, vaikščiodami prie ežero krante. Regioninis skyrius, Čubuko Karagolio gamtos parkas; Čubuko rajoninė valdyba, Karagolis; Čubuko savivaldybė, lankytinos vietos; Vikipedija, Karagolis (Čubukas).