Karalar Galat Yerleşimi ve Tümülüsleri (Blucium)

Karalar yra mažas kaimas, esantis Ankaroje, Kahramankazan rajone. Jis yra apie 8 kilometrus nuo rajono centro ir apie 55 kilometrus nuo Ankaroje. Šio kaimo šiaurinėje dalyje, vadinamoje Asarkaya, yra Galų laikotarpio gyvenvietės liekanų ir kapų. Nors Galų laikotarpis dažnai minimas istoriniuose šaltiniuose, archeologiškai jis yra mažai žinomas, todėl Karalar yra svarbus mokslinių tyrimų objektas. Galai buvo keltiško etninės kilmės bendruomenės, atvykusios iš vakarų ir apsigyvenusiose Vidurio Anadolijos regione nuo III amžiaus prieš Kristų. Pagal Stephen Mitchell straipsnį žurnale "Anatolian Studies", Galija apėmė teritoriją, kuri apytiksliai atitinka šiuolaikinę teritoriją tarp Sivrihisar ir Yozgat miestų, ir buvo padalinta į tris keltiškas gentis. Po to, kai šis regionas tapo Romos provincija apie 25 metais prieš Kristų, Ancyra (Ankara), Pessinus ir Tavium tapo atitinkamai Tektosagų, Tolistobogų ir Trokmių genties centrais. Pagal doc. Çiğdem Gençler Güray iš Ankaroje esančio universiteto teigimu, Karalar regione daugiausia buvo Tolistobogų Galų gyvenvietės. Karalar atradimai moksliniam pasauliui buvo pristatyti 1933 metais. Remzi Oğuz Arık, dirbdamas Kultūros ministerijos archeologas, 1933 metais, atlikdamas kasinėjimus Karalare, atrado senovės Galų miestą. Tame pačiame šaltinyje teigiama, kad Arık šiais kasinėjais pristatė pasauliui II Deiotaros vardą turinį epigrafinį įrašą. Arık studijavo Paryžiuje, Sorbonoje, studijavo meno istoriją, o Louvro muziejuje – archeologiją, vėliau vykdė kasinėjimus Alacahöyük, Karaoğlan ir Bitik. Turkijos Vikipedijos Kahramankazan straipsnyje teigiama, kad 1933 metų kasinėjimuose buvo atrastas Manegerdos pavadinimą turintis klasikinio laikotarpio gyvenvietė, o anglų kalbos Vikipedijoje ta pati teritorija yra vadinama Mariegordus – Romos gyvenvietė. Deiotaros buvo Galų valdovas, pradėjęs kaip Tolistobogų tetrarchas, o vėliau tapęs karaliumi dėl sąjungos su romanais. Romos oratorius Cicero gynė Deiotaros teisme Romoje, prieš Sezarą. Senovės šaltiniai teigia, kad Deiotaros gyveno Blucium arba Bloukion pavadinimą turinčioje tvirtovėje, o anglų kalbos Vikipedijoje šios tvirtovės vieta yra nurodyta netoli Karalaro. Tačiau, kaip pabrėžia Mitchell, senovės šaltiniuose minimų Galijos tvirtovių pavadinimai ilgą laiką buvo sunkiai atpažįstami. Todėl, viet Mokslininkai pranešė, kad šioje vietovėje buvo nustatyta nuolatinio apgyvenimo tęstinumą nuo senovės iki šių dienų. Šiuo metu vietoje matoma tik nedidelė dalis, tačiau tai yra labai įspūdinga. „Wikimedia Commons“ nuotraukose matomas akmenų pagrindu pastatytas pilkapis, apaugęs sausomis žolėmis, bei šventyklos ir pilies liekanos, kurių įėjimas yra iš akmens iškaltomis laiptinėmis. Aplink akmeninius iškyšulius galima pastebėti sienų likučius ir atskirus akmenis; praeidami nelyskite akmenų. G. Güray teigė, kad po kasinėjimų šioje vietovėje dažnai pasirodė lobų ieškotojai ir buvo rasta vietų, kurios buvo susprogdinamos dinamitu. Šie pažeidimai yra neatsiejami, todėl, jei pastebėsite įtartiną kasinėjimą, pranešimas valdžiai yra geriausias būdas apsaugoti šią vietą. Ši archeologinė vieta nėra įrengta kaip muziejus, todėl būtinai pasirūpinkite vandeniu, kepure ir patogiais batais. Pasiekti šią vietovę galima tik pėsčiomis, o po lietaus paviršius gali būti slidžias. Šioje vietoje, kurioje auga retai medžiai, saulė kaitina, todėl geriausi apsilankymo mėnesiai yra pavasaris ir ruduo. Norint pasiekti Karalarą, patogiausia naudotis privačiu automobiliu. Ši gyvenvietė yra į pietus nuo Kahramankazan centro. Archeologinė vieta gali būti nepažymėta žemėlapiuose, todėl atvykus į gyvenvietę, nukrypkite į šiaurinius, akmeninius kalnus ir paklauskite vietinių gyventojų, kur yra kelias. Tą pačią dieną galite apsilankyti ir miesto centre esančiame Satıkadın muziejuje bei šiaurinėje Kurtboğazı užtvankoje.