Keturi senoviniai miestai Lykijos pakrantėje.

Olimpo archeologinė vietovė išsidėsčiusi slėnyje, ir geriausias būdas ją apžiūrėti – pradėti nuo įėjimo ir eiti pakrantės taku iki jūros. Ministro kabineto registre nurodyta, kad archeologinė vietovė yra Yazır kaimelyje, Kumluca rajone; slėnis atsiveria į pakrantę tarp Çıralı ir Adrasan. Didžioji dalis griuvėsių yra paslėpta po augalija, todėl vaikščiokite taku ir stebėkite aplinką tarp medžių. Šis miestas pirmą kartą buvo pristatytas pasauliui 1812 metais, kai kapitonas Beaufortas apie jį užrašė informaciją. Miestas buvo įkurtas abiejose Olimpo upės pusėse, o dvi puses kadaise jungė trys arkos tiltas. Šiandien galima matyti tik vieną tilto dalį; prie upės abiejose pusėse esančios dokų konstrukcijos vis dar rodo, kur buvo uostas. Iškopimai parodė, kad miestas buvo suplanuotas su stačiaisiais gatvelėmis, o pagrindinė arterija buvo Šiaurės Uosto gatvė, kuri driekėsi iš rytų į vakarus. Iškopimų rezultatai rodo, kad seniausios miesto konstrukcijos yra Pietų mieste esantys, daugkampiais akmenimis pastatyti sienai. Vienas iš labiausiai žinomų vaizdų – aukštos akmeninės vartai, likę nuo mažiąjame, joniškajame šventykloje. Įėjimo prie šventyklos esančios skulptūrų pamatai rodo, kad šventykla buvo skirta Romos imperatoriui Markui Aurelijui, o Kultūros portale nurodoma, kad ji buvo pastatyta 172–173 metais. Sustokite prieš vartus ir palyginkite jų dydį su savo ūgiu; tik taip galima suprasti, kokie jie buvo didingi. Upės pietinėje pusėje yra mažas teatras, pastatytas ant helenistinių pamatų ir atnaujintas Romos laikais. Vienas iš didžiausių iškasenų – vonios, datuojamos Vespasiano laikotarpiu; Turkijos turizmo enciklopedijoje nurodoma, kad jos buvo pastatytos 78 metais po Kristaus. Miesto klestėjimo laikotarpis buvo Bizantijos epocha; pagal iškasenų rezultatus, 5 ir 6 amžiais miestas buvo didesnis nei Romos laikais, o šio laikotarpio didžių pastatų grindys buvo išklotos mozaikomis. Kapinės buvo įkurtos nuo 1 amžiaus ir išsidėsčiusios abiejose slėnio šlaituose; enciklopedijoje nurodoma, kad buvo aptikta 354 kapai. Šiaurinėje miesto dalyje esanti Nekropolio gatvė yra įdomi, nes Bizantijos laikais Romos kapai buvo naudojami kaip gyvenamieji namai, o tarp jų buvo pastatyti civiliniai pastatai. Kultūros portale teigiama, kad įdom Šis paplūdimys taip pat yra viena iš vietų, kur dėliosios jūros želvės deda kiaušinius. Nuo gegužės iki rugsėjo mėnesių šią teritoriją prižiūri savanoriai, todėl prašome neprisiartinkite prie pažymėtų lizdų. Šiame pakrantėje, žinomame dėl skaidraus vandens, galite atsigaivinti – tai puikus būdas užbaigti tris valandas trukusią kelionę. Jei turite laiko, vakare apsilankykite Yanartaš vietoje, esančioje Čıralı pusėje. Liepsnos iškilusios Čakaltepe kalno šiaurės šlaite, maždaug 180 metrų aukštyje virš jūros lygio, ir išsiveria iš uolų, maitindamasi metanu. Turkijos turizmo enciklopedijoje rašoma, kad šie dujų telkiniai susidaro dėl žemės drebėjimų, o dujos išsiveržia iš tos pačios vietos. Pagal Kultūros portalą, Olimpo miestas senovėje buvo žinomas dėl šių savaime liepsnojančių ugnies, o liepsnos buvo siejamos su mitologiniu Chimera. Tamsiu parą geriau matyti liepsnas, tačiau, einant į kalno šlaitą, būtinai turėkite žibintuvėlį ir patvarius batelius. Po Olimpo grįžkite į Antalijos-Kumluca kelią ir vykdykite į vakarus, link Finike lygumos; kitas sustojimo punktas yra Limyra. Šaltiniai: Muziejų kortelė (Olimpo archeologinė vieta); Kultūros portalas; Turkijos turizmo enciklopedija; Wikipedia (Olimpas, Likija); Wikipedia (Yanartaş).

Limyra, Finike rajone, Turunçova miestelio šalia, išsidėsčiusi Toçak kalno šlaito papėdėje ir apimančią priešais jį esančią lygumą. Miestas suskirstytas į du sluoksnius: kalno viršuje yra akropolis, arba Aukštasis miestas, o lygumoje – Aukštasis ir Žemutasis miestai. Norint optimaliai išnaudoti laiką, pirmiausia apsilankykite teatre, tada apžiūrėkite lygumoje esančius griuvėsius, o akropolio apžiūrą palikite paskutinei. Miesto pavadinimas lykių kalba buvo Zemuri, o manoma, kad gyvenvietė egzistuoja nuo mažiausiai V amžiaus prieš Kristų. Limyra savo klestėjimo laikotarpiu, IV amžiaus prieš Kristų pradžioje, buvo svarbus miestas; karalius Periklis jį pavertė Likijos sostine ir remė satrapus, kurie sukilus prieš persus. Vėliau regionas vėl atsidūrė persų kontrolėje, o šio proceso metu didelę įtaką turėjo karjos satrapas Mausolas. Šiandien teatras yra miesto simbolis. „Kültür Portalı“ ir „Türkiye Turizm Ansiklopedisi“ rašo, kad jis buvo pastatytas helenizmo laikotarpiu ir suniškintas 141 m. po Kristaus žemės drebėjime, po to buvo atstatytas. Anglų kalbos „Wikipedia“ teigia, kad romėnų laikų teatras buvo pastatytas II amžiuje po Kristaus, lykių filantropo Opramoaso iniciatyva, ir kad jame galėjo tilpti 8000 žiūrovų. Dėl to, kad teatras įrengtas šlaito pusėje, pakilus į aukštesnes eilutes, atsiveria vaizdas į lygumą. Limyra yra vienas iš Likijos miestų, kuriuose yra daugiausia kapų-kolumbariumų. „Kültür Portalı“ mini daugiau nei 400 kapų-kolumbariumų, dauguma iš kurių pažymėti lykių užrašais. Pagal „Türkiye Turizm Ansiklopedisi“, antrojo nekropolio šlaito, esančio Toçak kalno šone, yra 200 kapų-kolumbariumų ir sarkofagų. Apžiūrint fasadus, pastebėkite, kaip medinė architektūra atkartota akmenyje; tą pačią tradiciją galėsite iš arčiau pamatyti kitame sustojimo punkte – Myroje. Nuėjus į lygumą, pradėkite nuo Aukštajame mieste. Čia yra Ptolemaion memorialo pamatai, datuojami III amžiaus pradžioje, Ptolemajos II laikotarpiu. Pagal anglų kalbos „Wikipedia“, limyriečiai pastatė šį memorialą pagerbdami Ptolemają II Philadelphosą, kuris palaikė miestą, kovojant su užkariautojais galatais. Aukštajame mieste esančios sienos buvo sustiprintos 11 bokšteliais VII amžiuje, siekiant aps Šis herojus, datuojamas amžiumi, fasade turi moterų skulptūras, vadinamas karyatides, o ne kolonų. Dalį reljefų ir karyatides galima apžiūrėti Antalijos muziejuje, todėl originalias dalis verta ten paieškoti. Kelias į akropolį yra įkalnė, todėl venkite lankyti karštomis dienomis ir būtinai pasirūpinkite vandeniu. Mieste vyksta kasinėjimai nuo 1969 metų; pirmaisiais metais juos finansavo vokiečiai, o nuo 1982 metų – Austrijos archeologijos institutas. Prieš kelionę būtinai patikrinkite oficialiose šaltiniuose pateikiamą informaciją apie lankymo sąlygas archeologinėje teritorijoje. Po apsilankymo Limyroje, vykstate į vakarus, per Finikę, į Demrę. Geriausia praleisti naktį Finikėje arba Demrėje, o Myrą aplankyti kitą dieną. Šaltiniai: Kultūros portalas (Limyra); Turkijos turizmo enciklopedija; Wikipedia (Limyra).

Myra miestas, esantis Demrės pakrantėje, įsikūręs uolingo šlaito papėdėje, žvelgdamas į Demrės upės susidarančią aluvių lygumą, kurios senovėje buvo vadinama Myros. Pagal Turkijos turizmo enciklopedijos duomenimis, dėl šios aluvių sankaupos senovės miestas šiandien yra maždaug penki kilometrai toliau nuo jūros. Didžioji dalis Likijos ir Romos miestų liekanų taip pat yra po šiuo dirvožemiu; tai, ką galima pamatyti, yra šlaito pusėje esantis teatras ir uolose iškirstos kapinės. Norint optimaliai išnaudoti devyniasdešimt minučių, pirmiausia apžiūrėkite teatrą, tada – netoliese esančias uolų kapines, o likusią laiką skirti antrąjai nekropolei, esančiai rytuose. Myra, minima likijos užrašuose, buvo vienas iš šešių didžiųjų Likijos lygos miestų, turintis tris balsavimo teisę, o Straboną ją laikė viena iš svarbiausių lygos miestų. Po to, kai 325 metais Likija tapo atskira Romos provincija, Myra tapo jos sostine. Svarbiausias Bizantijos laikotarpio pastatas, atspindintis šią svarbą, yra Šv. Nikolajaus bažnyčia, esanti miesto centre; šis maršrutas skirtas teatrą ir uolų kapines. Arabų puolimai susilpnino miestą VII ir IX amžiose, o 809 metais Myrą užėmė Abasidų armija. Teatras pastatytas akropolio pietiniame šlaite. Ministro patvirtinto archeologinio objekto aprašyme jis apibūdinamas kaip pastatas, atsiremiantis į viršuje esančias uolų kapines ir tęsiasi žemyn, ir yra vienas iš nedaugelio išlikusių senovės teatrų. Pagal Turkijos turizmo enciklopedijos duomenimis, 11 000 žiūrovų talpa turintis teatras yra vienas iš didžiausių Likijos teatrų. Pastatas buvo sugriautas 141 m. įvykusio žemės drebėjimo, o vėliau buvo atstatytas. Aplink scenos pastatą ieškokite iš akmens iškaltų teatro kaukių; archeologinėse kasinėjose buvo rasta tokių kaukių, o enciklopedijoje taip pat minimas kaukių frizas, skulptūros ir atlošiais. Rašoma, kad pirmųjų eilių garbingose vietose yra žuvų ir gyvūnų atvaizdai, todėl atidžiai apžiūrėkite žemesnes eiles. Kadangi teatras ir uolų kapinės yra tame pačiame šlaite, jas galima pamatyti viename kadre. Viena iš miesto uolų kapinių grupė yra netoli teatro, ant uolos, ir vadinama Jūros nekropole. Pagal Turkijos turizmo enciklopedijos duomenimis, čia esančios kapinės yra ap Myroje sistemingi archeologiniai kasinėjimo darbai prasidėjo 2009 metais, archeologo Nevzato Çeviko vadovaujama komanda. Prieš apsilankant, patikrinkite archeologinės vietovės darbo valandas „Müze Kart“ svetainėje. Jei turite laiko, galite užvažiuoti į senovės uostą Andriake, kuris yra maždaug 5 kilometrai nuo Myros; imperatoriaus Hadriano laikais pastatytas grūdų sandėlis šiandien naudojamas kaip Likijos civilizacijų muziejus. Po Myros keliaukite link Kašo ir atvykite į Üçağız, esantį Kekova pakrantėje; palikite automobilį ten ir persikelkite į Kaleköy valtimi. Šaltiniai: „Müze Kart“ (Myra archeologinė vietovė); „Kültür Portalı“ (Myra); Turkijos turizmo enciklopedija; Vikipedija (Mira); Wikipedia (Myra).

Simena šiandien žinoma kaip Kaleköy, ir ji yra mažame pusiasalyje, esančiame Demre rajone, priešais Kekova salą. Į kaimą negalima privažiuoti automobiliu; automobilius reikia palikti Üçağız miestelyje ir plaukti valtimi. Kai kurie šaltiniai teigia, kad į Simeną galima pasiekti ir pėsčiomis iš Üçağız. Pats Üçağız yra senovinės Teimiussa miesto vietoje, o atstumas tarp abiejų kaimų yra vos apie kilometrą. Susitarę su laivo kapitonu, iš karto pasakykite, kad norite apžiūrėti nuskendusio miesto pakrantę ir turite laiko užlipti į pilį Kaleköy. Pagal šaltinius, Simenoje gyvenimas prasidėjo dar IV amžiuje prieš Kristų, o tai patvirtina kapinių įrašai ir monetų radiniai. Pirmą kartą miesto pavadinimas paminėtas I amžiuje po Kristaus romėnų rašytojo Plinio kūriniuose. Simena neprisijungė prie Likijos sąjungos kaip atskiras miestas, bet kaip dalis miesto grupės, į kurią įėjo Aperlai, İsinda ir Apollonia, ir ši grupė turėjo vieną bendrą balsą. Iš uosto pakrantė linksmąja pakrante pakilite į pilį. Anglų kalbos „Wikipedia“ aprašo pilį kaip Rytų Romos pilį, pastatytą viduramžiais, siekiant apsaugoti nuo piratų, gyvenusių Kekovoje. Tuo tarpu turkų kalbos „Wikipedia“ teigia, kad čia galima pamatyti helenizmo laikotarpio sienų likučius ir Bizantijos pilies likučius. Užlipę į pilį, pirmasis dalykas, kurį pamatysite, yra į uolą išraižytas mažas teatras, kuriame telpa apie 300 žmonių, suskirstytas į septynias eilutes. Kai kurie šaltiniai teigia, kad ši konstrukcija galėjo būti arba teatras, arba susirinkimų pastatas, vadinamas „bouleuterion“. Mieste taip pat yra cisternos, kurios buvo naudojamos laivams tiekti vandenį. Iš sienų galite apžiūrėti Kekovo salą ir siaurą vandens kelią, esantį tarp jų; iš čia lengva suprasti, kodėl ši saugi pakrantė buvo prieglauda tiek laivams, tiek piratams. Grįžtant į žemyn, pakrantė yra įkalnė, todėl karštais laikais neskubėkite ir nepamirškite vandens. Žemyn einant, pažvelkite į kapines. Kaleköy yra senovinės Likijos nekropolio, kurio dalis yra po vandeniu, centre, o kai kuriose kapavietėse yra Likijos kalbos įrašai. Pagal „Kültür Portalı“, Likijos tipo sarkofagai yra matomi tiek pilies įvairiose vietose, tiek pakrantėje, po vandeniu. Vieno iš jų įrašas teigia, kad sarkofagas priklauso Mentorui, Idargaus sūnui. Geriausia apžiūrėti pak Simena yra svarbus archeologinis objektas, esantis 260 kvadratinių kilometrų ploto Kekova ekologinės apsaugos zonoje. Ši teritorija 1990 metais buvo paskelbta ekologine apsaugos zona, o ministerija praneša, kad kai kuriose įlankose nardymas yra draudžiamas dėl archeologinių radinių. Prieš keliaujant, būtinai susipažinkite su plaukimo ir nardymo taisyklėmis. Panardinęsių objektų stebėkite iš laivo. Dienos pabaigoje grįžkite į Üçağız laivu; čia baigiasi maršrutas, o naktį galite praleisti Demre arba toliau į vakarus esančiame Kaš mieste. Šaltiniai: Kultūros portalas (Simena, Kekova); Aplinkos, Urbanistikos ir Klimato Pokyčių ministerija (Kaš-Kekova ekologinė apsaugos zona); Turkijos turizmo enciklopedija; Vikipedija (Simena); Wikipedia (Simena, Kaleköy, Kekova).