Yumurtatepe Tümülüsü

Yumurtatepe yra dirbtinė kalva, esanti Yenimahalle rajone, tarp Çamlıca ir Demetevler kaimų, netoli Atatürko miškų ūkio šiaurinio pakraščio. Ši žaliasis kalvelis, staiga iškilęs tarp aplinkinių pastatų, yra vienas iš senųjų kalvų ir kapavietių, įsikūrusių Ankaroje. Jo istorija susideda iš dviejų sluoksnių: archeologinio ir ankstyvosios Respublikos laikų. Ar tai kapavietė, ar gyvenvietė? Ilgą laiką kalva, esanti Ankaroje, buvo laikoma Frygijos laikų kapavietė, o įrašai ją įtraukė į šią grupę. Pagal Kultūros inventorių, 1967 metais kalva buvo identifikuota kaip 20-oji kapavietė, kurią tyrė ODTÜ Frygijos nekropolio gelbėjimo projektas. Kai Yenimahalle savivaldybė pradėjo statybos darbus šioje teritorijoje, 1986–1987 metais Anatolijos civilizacijų muziejus atliko gelbėjimo kasinėjimus. Kasinėjant kalvos viršuje, maždaug pusmetrio gylyje, buvo rasta ovalios formos konstrukcijos, 70 centimetrų aukščio, liekanų. Siekiant rasti kapo kamerą, Maden Tetkik ve Arama Genel Müdürlüğü atliko tyrimus elektromagnetiniais metodais. Šie tyrimai parodė, kad kalvos centre, vakaruose, 10–15 metrų gylyje, galėjo būti ertmė, tinkama kapo kamerei, tačiau kasinėjant nieko nebuvo rasta. Remiantis šiais darbais, tyrėjai padarė išvadą, kad tai nėra Frygijos kapavietė, o mažas senosios bronzos amžiaus centras. Kultūros inventoryje šis centras apibūdinamas kaip strateginė vieta, datuojama senosios bronzos amžiaus III periodu, o Vikipedijoje rašoma, kad tai galėjo būti ne didelė gyvenvietė, o patrulio punktas. Ela Alanyalı Aral ir kitų 2023 metais paskelbtoje straipsnyje apie Ankaroje esančias kapavietes nurodoma, kad ODTÜ žemėlapyje esančių dvidešimties kapaviečių sąraše Yumurtatepe nėra įtraukta. Priešingai, architektūros istorikas Ali Cengizkan 2024 metais paskelbtoje savo publikacijoje kalvą traktuoja kaip literatūroje minimą 20-ąją Frygijos kapavietę. Trumpai tariant, pavadinime esantis žodis "kapavietė" išliko, tačiau moksliniai vertinimai skiriasi. Ankaroje esančios kapavietės Norint suprasti Yumurtatepe, reikia pažvelgti į aplinkines kapavietes. Kapavietės yra memorialinės kapų kalvos, suformuotos iš žemės, ir, kaip rašoma E. Alanyalı Aral straipsny Cengizkan primena, kad centro pakylos pavadinimas „Beştepe“ kilo iš penkių ten esančių kurganų. Nors „Yumurtatepe“ nėra kurganas, jis yra šio ruožo šiauriniame gale ir yra tos pačios panoramos dalis. Šiame vietoje yra „Hatiřalar Tepesi“ (Atminimo kalnas). Cengizkano rašinyje minimas kalno kitas pavadinimas. Pagal Münir Hayri Egeli atsiminimų, Atatürk, kalbant apie naujas statybas miškų ūkių administracijos pastate, atsisakė pasiūlymo pastatyti įrenginį mažame kalne, esančiame šalia kelio, jungiančio Ankarą su Stambulu, vedančio į ūkius. Jis pasakojo, kad čia svajojo apie paprastą kapą sau. Egeli teigimu, po to kalnas buvo vadinamas „Hatiřalar Tepesi“ (Atminimo kalnas). Cengizkan taip pat nurodo, kad Ernst Egli, kuris dalyvavo planuojant ūkius, 1930-ųjų viduryje savo plane šiuos kalnus ir aplinkinius plotus pažymėjo kaip „Şehitler Tepesi“ (Kovotojų kalnas). Šis pasakojimas yra įdomus įžvelgimas apie mintis, kurios buvo prieš statant Anıtkabirą, kuris vėliau buvo pastatytas Rasattepe. Apsauga ir lankymas: Pasak Cengizkano, kalnas buvo įregistruotas 1972 m. sausio 14 d., o 1991 m. kovo 5 d. buvo įtrauktas į aukšto lygio archeologinių vietovių sąrašą. Kalną geriausia apžiūrėti iš aplinkinių kelių, iš žemos perspektyvos. Pagal senos nuotraukos aprašą, iš kalno viršaus buvo galima matyti Čamlıca, Urankent ir Demetevler pastatus iš plataus kampo. Kadangi tai yra aukšto lygio saugoma teritorija, nerekomenduojama lipti ant kalno šlaitų, kasinėti žemę ar rinkti daiktus nuo žemės. Neradome oficialaus pranešimo, ar leidžiama lankytis kalne. Geriausia gauti naujausią informaciją iš Yenimahalle savivaldybės arba apsaugos komisijos. Nuotraukoje po pietų šviesa išryškina kalno švelnias linijas. Ankara metro M1 linijos Demetevler stotis yra maždaug pusantro kilometro atstumu nuo kalno. Įtraukdami „Yumurtatepe“ į tą pačią ekskursiją su Atatürk Evi, esančiu Atatürk Orman Çiftliği, galėsite apmąstyti šią vietą kartu su ūkių įkūrimo metais.