Trabzon Atatürk Köşkü

Trabzono Atatürko vila yra balta vila, esanti ant Soğuksu kalvos, iš kurios atsiveria vaizdas į miestą, ir apsupta nedidelio pušyno. Šią vilą, kurią Konstantin Kabayanidis pastatė kaip vasaros rezidenciją, užsakė miesto verslininkai ir bankininkai. Statybos metai skirtinguose šaltiniuose nurodomi skirtingai. Pagal Turkijos Vikipediją ir buvusio muziejaus direktoriaus pranešimą, statybos prasidėjo 1890 metais ir baigtos 1912 metais. Kultūros portale pateikiamas platesnis laikotarpis, siejamas su XIX amžiumi. Vila atspindi Europos ir Vakarų Renesanso architektūros įtakas, o jos fasade naudojami išskirtiniai Europos motyvai. Ji pastatyta naudojant akmenų, plytų ir medžio kombinaciją, ir susideda iš keturių aukštų, įskaitant rūsius. Pasak pranešimo, fasadas puošiamas akmenų raižiniais, o vidaus sienos apstatytos naudojant tradicinę "bagdadi" techniką. Interjere naudojami ir to laikmečio plytelės. Su kupoliniu kampiniu bokšteliu ir balta fasadu, vila lengvai atpažįstama iš bet kurios sodo vietos. Kambarių išplanavimas pateikiamas Kultūros portale pagal aukštus. Pirmajame aukšte yra svetainė, poilsio kambarys, valgoma ir svečių kambariai. Antrajame aukšte yra darbo kambarys, didelis miegamasis, laukiamasis ir konferencijų salė. Trečiajame aukšte yra du nedideli kambariai. Muziejaus administracija pranešė, kad kartu su pastatu buvo pastatytas vandens surinkimo baseinas, skirtas surinkti nuo stogo nubėgančius lietaus vandenis. 1923 metais vila buvo perduota valstybei. 1930 metais ją įsigijo provincijos administracija, o 1931 metais, pagal Provincijos Tarybos nutarimo, ji buvo perduota Mustafa Kemal Atatürk vardu. Pasak Kultūros portalo, Atatürk pirmą kartą apsilankė viloje 1924 metais, o vėliau – 1930 metais. 1937 metais, paskutinio apsilankymo metu, jis praleido dvi naktis viloje. Pranešama, kad būtent čia, 1937 metų birželio 11 d., jis priėmė sprendimą padovanoti savo turtą tautai, sudarė sąrašą ir jį atsiuntė premjerui. Po Atatürk mirties, vila atiteko jo seseriai Makbule Boysan, kuri buvo jo teisėta paveldėtoja. Trabzono savivaldybė įsigijo pastatą, kad jį panaudotų kaip muziejų, ir 1943 metais jį įregistravo. Tais pačiais metais, įrengus jame to laikmečio baldus, jis buvo atidarytas kaip Atatürk muziejus. Muziejuje eksponuojami etnograf Drėgną orą sodybos takai gali būti slidūs. Po sodybos verta apsilankyti Trabzono muziejuje, kur galima palyginti Kostaki namą su tuo pačiu laikotarpiu pastatytus kitus namus, o tai gali būti labai informatyvu.