Soğukçeşme Sokağı

Soğukçeşme gatvė yra siaura, pėsčiųjų eismui skirta gatvė Stambule, Sultanhmete, tarp Ayasofijos ir Topkapio rūmų išorinių sienų. Ji prasideda šalia Topkapio rūmų pirčių vartų (Bab-ı Hümayun) ir tęsiasi link Gülhane parko. Pavadinimą gatvė gavo nuo III Selimo laikų, 1800 metų marmurinio fontano, esančio prie Gülhane. Gatvėje išsidėsčiusios dvylika istorinių namų ir vienas romėnų laikų požeminis vandens rezervuaras. Remiantis turkų „Vikipedija“, gatvė susiformavo XVIII amžiuje; seniausias dokumentas – 1784 metų sklypo pardavimo įrašas, o seniausias žemės sklypo registras – 1782 metų. Pirmoji gatvės gyventojai buvo rūmų ir Ayasofijos darbuotojai bei Naziki vienuolyno vadovas. Laikui bėgant, čia apsigyveno ir vidutinio turto Stambulo šeimos. Turkijos respublikos šeštasis prezidentas Fahri Korutürk 1903 metais gimė šioje gatvėje, ir jo gimtoji namai iki šiol išlikę. Namai yra dviejų ar trijų aukštų, su balkonais ir medinėmis grotelėmis, jų dydis svyruoja nuo keturių iki dešimties kambarių. Nuo 1950-ųjų iki 1980-ųjų metų gatvė ėmė sparčiai degraduoti. Kai kurie mediniai namai buvo nugriauti ir jų vietoje pastatyti betoninės konstrukcijos, vienas pastatas buvo paverstas automobilių remonto dirbtuve, o kitas – užpildytas spausdinimo popieriumi. Restauracija: Turkijos automobilių ir turizmo asociacija, vadovaujama tuometinio generalinio direktoriaus Çelik Gülersoy, 1985 metais įsigijo namus ir 1985-1986 metais atnaujino visą gatvę. Pagal pačios asociacijos istoriją, medinių namų rekonstrukcija buvo baigta 1986 metais, o namai atidaryti kaip viešbučiai. Remiantis turkų „Vikipedija“, visi pastatai tarp Ayasofijos ir rūmų sienų buvo nugriauti ir atstatyti pagal naujus projektus. Nauji namai yra su betoninėmis konstrukcijomis ir medinėmis apdailomis, o fasadai nudažyti pastelinėmis spalvomis, apie kurias rašė XIX amžiaus keliautojai. Šis metodas buvo tiek pagirtas už išsaugotą gatvės išvaizdą, tiek kritikuotas už tai, kad nebuvo išsaugotos originalios medinės konstrukcijos. Požeminis vandens rezervuaras buvo atnaujintas Mustafos Pehlivanoğlu, biblioteka – Hüseyino Başçetinčeliko ir Hatice Karakaya, o keturi viešbučiai – atskirų architektų. Šiuo metu: Devyni namai naudojami kaip vieš Įeikite pro Bab-ı Hümayun vartus; vienoje pusėje – Hagia Sophia, kitoje – rūmų siena, o tarp jų išsidėsčiusios pastelinių spalvų namų eilės. Eilėje einant link Gülhane, pastebėsite, kaip keičiasi fasadų spalvos, stebėkite langus su grotelėmis ir medinius karnizus. Sustokite prie fontano ir pažvelkite į jo lentelę; būtent šis pastatas suteikė pavadinimą gatvei. Ryte gatvė būna tuščia, o šešėlyje – puiki vieta fotografuoti; po pietų saulė apšviečia namų fasadus. Ši gatvė yra ramybės oazė, nutolusi nuo Sultanahmeto triukšme, ir tai yra ramus kelias nuo Hagia Sophia iki Gülhane parko. Transportas: T1 tramvajaus stotelės „Sultanahmet“ ir „Gülhane“ yra vos kelių minučių pėsčiomis nuo gatvės galų. Taip pat galima pasiekti einant iš Marmaray „Sirkeci“ stotelės per Gülhane parką. Tuo pačiu pasivaikščiojimu galima aplankyti Tanpınar literatūros muziejų-biblioteką, esančią Alay Köşkü rūmuose, ir Gülhane parką.