Sobesos Antik Kenti

Sobesos Kapadokijoje turistams atskleidžia visiškai kitokį vaizdą nei įprasti uolose iškirsti miestai; čia statiniai pastatyti iš akmens atviroje vietoje, o ne iškirsti uoloje. Senovinis miestas yra apie 23 kilometrus į pietus nuo Ürgüp, netoli Šahinefendi kaimo. Likusių pastatų vieta yra netoli Damsa upelio šaltinio, o vietiniai gyventojai šią vietovę vadina Örencik. Vikipedijoje šis miestas aprašytas kaip gyvenvietė, įsikūrusi derlingoje žemėje, Soğanlı slėnio pradžioje. Miesto istorija prasidėjo 2002 metais, kai nelegalių kasinėjimo darbų metu atsitiktinai buvo aptikta mozaikų struktūra, po kurios buvo pradėti oficialūs archeologiniai tyrinėjimai. Kasinėjimai 2002–2005 ir 2010–2011 metais vykdė Nevşehir archeologijos muziejus. Vėlesniais metais darbai buvo tęsiami Nevşehir Hacı Bektaş Veli universiteto dėstytojų vadovaujami. Iš pradžių manyta, kad likę pastatai priklausė Kapadokijos karalystės sostinei, tačiau šios nuomonės nepatvirtino jokie radiniai. Pavadinimas "Sobesos" minimas tik Bizantijos imperatoriaus VI Leon laikų sąraše, o vėlesniuose sąrašuose jo neaptinkama. Menotyrininkas Can Erpek, tyręs šią vietovę, ypač pabrėžia, kad nerasta jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, jog tai yra Sobesos. Tyrinėjimų duomenimis, gyvenvietė buvo įkurta IV amžiuje, o kada ji buvo apleista, tiksliai nežinoma. Bizantijos laikotarpiu per šią gyvenvietę ėjo regioninis kelias, jungiantis Mavrucan upelį su Ürgüp, o iš ten – su Kızılırmak upe. Pasak Erpek, šis kelias ėjo per dabartinę Taşkınpaşa, veda į Ürgüp, o iš ten – į Avcılar ir Göreme. Kadangi iš didžiųjų Romos miestų, tokių kaip Kayseri ir Aksaray, iki šios vietovės išliko labai mažai informacijos, Sobesos laikoma vieta, suteikianti retus duomenis apie Kapadokijos vėlyvojoje antikinėje epochoje. Populiariausia miesto dalimi yra mozaikų vila. Manoma, kad šis dviejų aukštų pastatas buvo pastatytas vieno iš turtingų Kapadokijos aristokratų. Grindų mozaikas sudaro spalvoti akmenys ir stiklo fragmentai, kuriuose pavaizduoti geometriniai raštai, tokie kaip meandras, aštuonkampė žvaigždė ir pynė. Vėlesniais laikais pastatas buvo naudojamas religiniais tikslais, o aplink jį susiformavo kapinės. Mozaikus šiandien galima apžiūrėti po apsaugine konstrukcija, einant Remiantis kasininko pranešimais, Sobesos miestas yra klasikinis miesto planavimo pavyzdys, kuriame civilinės, viešosios ir religinės architektūros pastatai išsidėstę atviroje erdvėje, ir tokiu požiūriu tai yra unikalus Nevšehire. Archeologinėse kasinėjimų vietose aptikti ne tik Romos laikotarpio, bet ir neolito bei bronzos amžių palikimai. Apylinkėse atliktų paviršinių tyrimų metu taip pat buvo rasti keramikos fragmentai. Kasininkas teigia, kad ateityje nauji atradimai gali žymiai pakeisti dabartines žinias. Geriausia lankytojams pradėti nuo vilos sekcijos mozaikų ir judėti šiaurės kryptimi, kad pasiektų vonias. Kadangi teritorija yra atvira ir be šešėlių, geriausia ją aplankyti vasaros mėnesiais ryte arba vakare. Aktualią informaciją apie lankymo sąlygas galite rasti Ürgüpo muziejaus ir Kultūros bei turizmo ministerijos svetainėse. Į Sobesos galima nuvažiuoti automobiliu iš Ürgüpo Šahinefendi kryptimi; taip pat galima pasiekti keliu, einančiu per Mustafapašą.