Siyavuşpaşa Kasrı (Havuzlu Köşk)

Siyavuşpaša rūmai, liaudies kalboje vadinami „Baseinu rūmai“, yra 16-ojo amžiaus akmeninis pastatas, iškilęs didelio baseino centre, Bahçelievler rajone. Šiandien jis stovi ant šlaito, Nacionalinio suvereniteto parke, šalia Bahçelievler savivaldybės ir rajono administracijos. Pastatas yra netoli senojo kelio, vedusio iš Stambulo į Edirnę, vietoje, kurioje šaltiniuose minimas Čavušbaşı. Aplinkinis rajonas pavadintas pagal rūmus pastatęs valstybės veikėjas; Siyavuş Paša turėjo dvarą, kurio pavadinimas šiandien yra rajonas. Rūmus pastatęs Siyavuş Paša buvo valstybės veikėjas, manoma, kroato arba vengriškos kilmės, išauklėtas Enderune. Remiantis Turkijos islamo enciklopedijos duomenimis, 1567 metais jis buvo didelis mirahuras (karinis reikalų ministras), 1569 metais – janicierių vadas, o vėliau buvo vedęs sultono II Selimo dukterį Fatmą Sultan. Siyavuş Paša tris kartus (1582, 1586 ir 1592 metais) buvo paskirtas didžiu vizieriumi, o 1602 metais mirė Stambule. Šaltiniai teigia, kad tarnybos laikotarpiu jis gyveno savo dvare arba Üsküdar rajone esančiame sode. Ant rūmų nėra įrašų, nurodančių statybos datą. Remiantis Hamza Gündoğdu tyrimų, apie 100 metrų šiaurės rytų kryptimi esančio fontano įrašas datuojamas 1571–1572 metais, ir ši data laikoma galiojančia ir rūmams, ir kiemui, ir priedangoms. Nors architekto tapatybė nežinoma, manoma, kad rūmus pastatė kas nors iš Mimar Sinano aplinkos, atsižvelgiant į statybos laiką ir stilių; tačiau jo pavardė nepaminėta sąrašuose, kuriuose išvardijami Sinano darbai. Manoma, kad iš pradžių rūmų komplekse buvo 40 hektarų dydžio medžioklės parkas, kuriame buvo tvartai, sandėliai, virtuvės, pirtys ir vandens rezervuarai. Šiandien iš šių pastatų išliko tik rūmai ir fontanas. Gündoğdu taip pat pranešė, kad per kasinėjimus, atliktus apie 50 metrų šiaurės rytų kryptimi nuo rūmų, buvo rasta sena Bizantijos laikų konstrukcija. Rūmų matmenys yra 24,60 x 20,30 metrų, jie pastatyti 1,5 metro gylio baseino centre. Įėjimas, orientuotas į rytus, yra pasiekiamas per tiltą, kurį sudaro du smailios arkos, einančios per baseiną. Apačioje esantis rūsys iš dalies yra pan Aukštas akmeninis kaminas taip pat yra šio įsikišimo rezultatas, o originalaus pastato išvaizda vis dar yra diskutuojamas klausimas tarp tyrinėtojų. Salės grindys išdėstytos šešiakampiais osmanų plytomis, o šiaurinėje sienoje yra iš gipso pagamintas židinys, o vakarinėje sienoje – marmurinės lentynos. Norint apžiūrėti pastatą iš visų pusių, geriausia pradėti nuo parko įėjimo ir apžiūrėti baseino aplinką. Dėl reljefo vakarinėje pusėje baseino siena yra aukštesnė nei du metrai, todėl iš šios pusės pastatas atrodo tarsi iškilęs virš vandens. Išnagrinėkite dvi eilutes marmuro plokštelėje, esančioje virš įėjimo durų, ir raudonų bei baltų akmenų eilę virš durų. Toliau raskite istorinį fontaną, esantį parko šiaurės rytuose; ant jo yra įrašas, kuris gali padėti nustatyti pastato amžių. Pagal „Vikipediją“, pastatas kadaise buvo naudojamas kaip vaikų biblioteka; apie dabartinį patalpų naudojimą ir ar jis yra atviras lankytojams, galite sužinoti iš savivaldybės. Pastatą iš parko visada lengva matyti iš išorės, o po pietų šviesa apšviečia vakarinę pusę. Tai yra trumpa, bet vertinga vieta, kurioje galite pamatyti vieną iš retų 16-ojo amžiaus civilinės architektūros pavyzdžių Bahçelievler tankiai apgyvendintame rajone.