Sirkeli Höyüğü

Sirkeli kalva yra didelis gyvenvietės kalnas, esantis apie 40 kilometrų į rytus nuo Adanos, Ceyhan upės slėnyje, kur ji prasiveria per Misis kalnus (Nur kalnas). Kalva yra Sirkeli kaimelyje, esančiame upės vakarinėje pusėje, senojo Misis-Ceyhan kelio ruože. Pagal Turkijos Vikipediją, kalvos matmenys yra 400 metrų x 300 metrų, o aukštis – 30 metrų. Kartu su apatine gyvenvietė, gyvenvietės plotas siekia apie 80 hektarų. Kultūros inventoriaus duomenimis, tai yra vienas svarbiausių Kilikijos kalvų. Akrilėje pusėje, tiesiai priešais kalvą, stovi viduramžių pilis Yılankale. Kalvos svarba slypi jos strateginėje padėtyje. Miuncheno Liudvigo-Maksimaliano universiteto projekto puslapyje šis regionas apibūdinamas kaip svarbiausias Kilikijos perėjimas; kelias driekiasi į rytus, link Sirijos per Amanos perėją, o į vakarus – per Adaną ir Tarsą, link Kilikijos vartų. Netoliese nuo kalvos eina Bagdado geležinkelis ir šiuolaikinis greitkelis. Upė apkelia kalvą iš abiejų pusių, kartu su kalnais, sudarydama natūralią apsaugą. Iš kalvos galima apžiūrėti visą upės vingio dalį – rytinę, vakarinę ir šiaurinę dalis. Geomagnetiniai tyrimai rodo, kad apatinėje gyvenvietėje, šiaurinėje dalyje, galėjo būti upės uostas. Iškasinėjimai parodė, kad gyvenvietė buvo apgyventa nuo maždaug 5000 m. pr. Kr. (neolito laikotarpiu) iki Bronzos ir Geležies amžių laikotarpiu, taip pat Romos laikotarpiu, iki 100 m. Kr. Pirmuosius kasinėjimus 1936 metais atliko J. Garstang, o 1951 metais tos pačios komandos narys M. V. Seton-Williams atliko paviršiaus tyrimus. 1992–1996 metais Barthel Hrouda iš Miuncheno universiteto, o 1997 metais Horst Ehringhaus iš Insbruko universiteto tęsė kasinėjimus. 2006 metais kasinėjimus atnaujino Tübingeno universitetas kartu su Çanakkale Onsekiz Mart universiteto komanda, o nuo 2011 metų darbai buvo vykdomi bendradarbiaujant su Berno universitetu. 2006 ir 2007 metų kasinėjimo metu, kalvos šiaurės vakaruose, buvo aptikta didelė tvirtovės struktūra, pastatyta Bronzos amžiuje ir vėliau naudojama Geležies amžiuje. Rastiniai rodo, kad miestas buvo dalis didelio prekybos tinklo. Rastinių tarpe yra vidurio Bronzos amžiaus indai, žinomi kaip Sirijos-Kilik Šis kalnelis, esantis keliaujant į Siriją, turėjo būti svarbus upės kirtimo punktas. Kelios metrų nuo pirmojo išraižymo buvo pastebėtas antrasis išraižymas, kuris, greičiausiai, buvo sąmoningai išgraviruotas senovėje ir matomas tik tam tikru paros metu, kai saulė šviečia tam tikru kampu. 2017 metais atliktas detalus trijų dimensijų skenavimas parodė, kad išgraviruotas užrašas, greičiausiai, skirtas Muvatalli sūnui, III Muršiliui. Ant išraižymų esančioje uolienos plokštumoje yra trys apvalios duobės, kurios, manoma, buvo naudojamos ritualiniams patiekalams. Šios duobės yra didesnės kultinės vietos dalis, kurioje taip pat yra pastatas, esantis vakarų pusėje. Pradėkite ekskursiją nuo išraižymo ir stebėkite jį iš tolo, šiek tiek atsitraukę; figūros linijos tampa aiškesnės, kai šviesa šviečia iš šono. Tada užlipkite į kalno viršūnę, kad galėtumėte apžiūrėti siaurą perėją, kur upė prasiskverbia per kalnus ir išteka į lygumą, bei priešingoje pusėje esančią Yılankale pilį. Iškasenų plotas susideda iš atvirų duobių; jei archeologinė komanda dirba, neįeikite į teritoriją be leidimo ir nepradėkite stovėti ant sienų. Vasaros mėnesiais kalno viršuje nėra šešėlių, todėl geriau atvykti ryte arba vakare. Prie kalnelio galima pasiekti iš kelio, vedančio į Ceyhan, ir tą pačią dieną galima lengvai aplankyti ir Yılankale pilį.