Sadabad ve Kağıthane Deresi Mesiresi

Sadabad – tai lyguma, išsidėsčiusi Kağıthane upės abiejose pusėse ir besidėstanti link Halič įlankos. 18-ajame amžiuje šiai vietai buvo suteiktas šis pavadinimas; Turkijos religinės enciklopedijoje rašoma, kad šis pavadinimas reiškia „palankią ir klestinčią vietą“. Nuo Kanuni Sultano Suleimano laikų ši slėnis buvo viena iš populiariausių poilsio vietų Stambulo gyventojams. Evliya Čelebi rašė, kad čia juvelyrai ir odos dirbininkai statydavo palapines, kur jie ne tik linksminosi, bet ir rengdavo susitikimus. Juvelyrai, knygų leidėjai ir odos dirbininkai taip pat čia rengdavo savo profesijų ceremonijas. Pavasarį tai buvo viena iš populiariausių vietų, kur žmonės leisdavo laiką gryname ore. Bizantijos laikais upė buvo vadinama Barbysos, o pavadinimas Kağıthane, kaip teigiama, kilo iš čia veikusių popieriaus gamyklų. II. Bayezido laikais slėnyje buvo įkurta barbekių gamykla, kuri ilgą laiką veikė. 16-ajame amžiuje buvo pastatyti İmrahor fontanas ir İmrahor rūmai, o IV. Murado laikais – rūmai ir sodas, įkvėpti persų stiliaus. Regionas išgarsėjo 18-ojo amžiaus pradžioje. Pasakojama, kad 1717 metais Sadabade surengtas Nevşehirli Damat İbrahim Paša surengtas piknikas paskatino III. Ahmedą pamėgti šią vietę. 1722 metais upės pakrantė priešais rūmus buvo išvalyta ir paversta tiesia kanalizuota vaga su marmuriniais krantais. Rašoma, kad šios „Gümüş Dere“ (Sidabrinė upė) kanalą apėmę marmuriniai akmenys buvo atgabenti iš Kulelibahçe rūmų, esančių Čengelköy. Palei kanalą buvo pastatytos sienos, kriokliai ir baseinai; vanduo tekėjo per mažus krioklius ir susidūrė marmuriniais baseinais. Vasaros rūmai buvo baigti statyti per kelis mėnesius 1722 metais; šaltiniai pateikia skirtingas baigties datas, einančias nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio pradžios. Aplink rūmus buvo pastatyti pavilonai, tiltai ir fontanai, o valstybės pareigūnams buvo skatinama statyti rūmus palei upę. Kağıthane valdybos duomenimis, rūmų pakrantėje buvo pastatyti 173 pavilonai. Sodininkystės ir kanalizacijos planas dažnai siejamas su Yirmisekiz Çelebi Mehmed Efendi, kuris keliavo į Paryžių. Architektas Sedad Hakkı Eldem savo 1977 m. darbe teigė, kad Sadabadas mažai atitinka prancūzišką sodų architektūrą. Tuo metu Nedimo giesmės padarė Šalia savivaldybės pastato galima apžiūrėti nedaug likusių rūmų fragmentų, esančių lauke. Sadabad mečetė, esanti upės pakrantėje, buvo pastatyta 1863 metais sultono Abdülazizo užsakymu, vietoje senosios Hayrabad mečetės. Tai medinėmis konstrukcijomis ir viena minaretu pasižymintis pastatas, kuris taip pat žinomas kaip Aziziye mečetė. Pagal rajono administracijos duomenimis, dalis Atiye sultono rūmų akmenų likučiai vis dar išlikę už Kağıthane autobusų stotelių. Geriausias laikas apsilankyti yra pavasaris, kai šis parkas istorijoje buvo labiausiai lankomas. Dėl to, kad pakrantė yra plokščia ir trumpa, valandos trukmės pasivaikščiojimas užtenka, kad būtų apžiūrėti likučiai ir mečetė. Iki Kağıthane centro galima nuvykti viešuoju transportu; naujausių metro ir autobusų maršrutų informaciją rasite „Metro İstanbul“ ir „İETT“ svetainėse.