Odunpazarı Evleri

Odunpazarı yra seniausias Eskişehirio gyvenamasis rajonas, įsikūręs miesto pietuose esančių kalvų šlaituose. Rajono pavadinimas kilo iš čia vykusių rinkų, kuriose kaimai pristatydavo medieną. Iki viduramžių miestas buvo vadinamas Dorylaion, o kai turkai apsigyveno šioje vietovėje, jie, apžiūrėdami senovinės miesto liekanas, jį pavadino "senu miestu". Pagal Odunpazarı savivaldybės pateiktą legendą, pirmieji gyventojai, norėdami išsirinkti tinkamą vietą, pakabino avies kepenis prie Porsuk upės kranto ir ant dabartinės Odunpazarı kalvos. Pasakojama, kad kepenys, pakabinti ant kalvos, ėmė gnybti vėliau, todėl pirmasis gyvenimas buvo įkurtas būtent ten. Šiandien čia matomi namai atspindi Osmanų imperijos civilinės architektūros stilių, o Kultūros ir turizmo ministerija juos įtraukė į gražiausių 19-ojo amžiaus civilinės architektūros pavyzdžių sąrašą. Slinkstančios gatvės, aklagalių ir greta viena prie kitos pastatytų, balkonais ir medžio raižiniais dekoruotų namų išdėstymas išlaiko rajono unikalų charakterį. Namų fasadai, atsukti į gatvę, turi balkonus ir konsoles, o tai reiškia, kad aukštesni aukštai išsikiša virš žemesnių. Kai kurie namai išsiskiria savo baltomis sienomis ir rudais langų rėmais, o kiti – mėlynos arba raudonos spalvos dažais. Būstai dažniausiai statyti dviejų tipų: pirmuoju atveju įėjimas yra tiesiai iš gatvės, o kiemas yra už namo, o antruoju atveju namas yra kieme, o kiemas – priešais namą. Namai yra vieno, dviejų ar trijų aukštų, o kambariai išdėstyti aplink centrinę svetainę. Žemiausiame aukšte dažnai yra virtuvė, sandėlis arba dirbtuvė, o šeimos gyvenimas vyksta aukštesniuose aukštuose. Didžiausias ir svarbiausias kambarys yra kampinis, iš kurio atsiveria vaizdas į dvi puses. Turkų „Wikipedia“ teigia, kad šiuose namuose yra panašių architektūrinių bruožų ir motyvų, kaip ir Safranbolu, Beypazarı ir Göynük miestuose. 20-ajame amžiuje šis rajonas prarado savo svarbą kaip gyvenamoji zona. „TDV Islamo enciklopedijoje“ rašoma, kad, nutiesus Sheikh Şehabeddin gatvę, jungiančią Odunpazarı su miesto centru, buvo sunaikinti kai kurie istorinius ir architektūrinius vertybes turintys namai. Kai namų vertė vėl buvo įvertinta, rajonas buvo įtrauktas į istorinių statinių są "Gül Asa" pavadinimo dirbinio, kurį sukūrė dirbinių iš pypkės akmens meistras Hafızas Ahmetas Efendi, pavyzdys šiandien eksponuojamas Anıtkabir muziejuje. Viršuje, prie Yağcızade rūmų, yra "cihannüma" – stebėjimo bokštelis, o šiandien pastatas naudojamas kaip Ataol Behramoğlu biblioteka ir muziejus. Atatürkio gimnazijos pastatas taip pat yra įtrauktas į Odunpazarı miesto sritis apsaugos plane kaip istorinis statinys. Šis rajonas yra svarbus centras, kur galima rasti įvairių amatų, tokių kaip vario apdirbimas, metalo apdirbimas, antikvariniai daiktai ir medžio drožyba. Galite pamatyti pypkės akmens dirbinius muziejuje, taip pat dirbtuvėse, esančiose "han" (prekybos namuose) ir turguose. Gatvės yra išklotos akmenimis ir vietomis yra šlaitingos, todėl patartina vilkėti patogius batelius. Dauguma namų yra gyvenamieji arba įstaigų pastatai; tik muziejus ir galerija yra atviros lankytojams. Geriausias laikas fotografuoti spalvingas fasadus yra ankstyvais rytais arba vėlyvais popietėmis. Į rajoną galite patekti pėsčiomis iš miesto centro per Hamamyolu gatvę. Tiems, kurie atvyksta tramvajumi, Odunpazarı Moderniojo muziejaus svetainėje esanti EsTram informacija rodo, kur sustoja tramvajus prie Atatürkio gimnazijos, o iš ten iki gatvių galima nueiti trumpu žingsniu. Prieš apsilankant muziejuose, būtinai patikrinkite jų darbo laikus atitinkamose oficialiose svetainėse.