Makedon Kulesi

Edirnėje esanti Makedonios bokštas, dar žinomas kaip Makedonijos bokštas arba Senasis laikrodžio bokštas, yra vienintelė išlikusi dalis senovės Hadrianopolio sienų, apsupusių senovės miestą. Kultūros portale teigiama, kad tai yra vienas iš keturių bokštų, buvusių ant Hadrianopolis sienų, kurias įkūrė Romos imperatorius Hadrianas. Pasak „Turkish Archaeological News“, bokšto pavadinimas dažniausiai aiškinamas tuo, kad jis orientuotas į Makedonijos kryptimi. Šiandien bokštas yra muziejus, pavadintas Edirnės Makedonijos bokšto muziejus, atidarytas po restauracijos. Bokšto istorija yra ginčytina, o šaltiniai pateikia dvi skirtingas nuomones. Kultūros portale, Vikipedijoje ir Demirören Haber Ajansı teigiama, kad statinys datuojamas Hadriano laikotarpiu, t. y. II amžiumi. Tačiau „Turkish Archaeological News“ nurodo, kad pirmoji siena buvo pastatyta Romos laikais, o antroji siena ir gynybinis bokštas, remiantis įrašais, buvo pastatyti X amžiuje Bizantijos laikotarpiu, siekiant apsisaugoti nuo bulgarų puolimų. Statinio akmenų ir plytų išdėstymas atspindi jo ilgą ir daugiasluoksnę istoriją. Skaitydami, būtų teisinga manyti, kad bokštas yra Romos laikų sienų sistemos dalis. Pasak „Turkish Archaeological News“, Edirnės sienos išliko iki XIX amžiaus vidurio ir buvo nugriautos 1866–1870 metais. Iš sienų nuimti akmenys buvo naudojami statant ligonines, mokyklas, vyriausybės pastatus ir kazarmas. Iš keturių kampinių bokštų išliko tik šis, kuris buvo paverstas laikrodžio bokštu. Edirnės gubernatorius Hacı İzzet Paşa pastatė medinius aukštus ant bokšto ir įdėjo laikrodžius; Kultūros portale tai datuojama 1866–1867 metais, o „Turkish Archaeological News“ – 1884 metais. Pasak Kultūros portalo, šis laikrodis ilgą laiką buvo vadinamas „Tautos laikrodžiu“. 1894 metais medinė dalis buvo nugriauta, o jos vietoje pastatytas naujas laikrodžio bokštas iš akmenų ir plytų. Bokštas vienu metu buvo naudojamas kaip priešgaisrinės stebėjimo bokštas. 1953 metais įvykusio žemės drebėjimo metu statinys buvo stipriai pažeistas, o vėliau buvo nugriautas viršutinis, kur buvo laikrodis. Po to ilgus metus buvo galima apžiūrėti tik iš išorės. Safranbolu miesto laikrodžių parke esantis Edirnės laikrodžio bokšto maketas rodo, kad jo senovinė išvaizda vis dar yra atpažįstama. 1990-aisiais metais, o vėliau ir iki Parodama yra ir gaisrinės vamzdis, primenantis bokšto stebėjimo laikotarpį. Aplink bokštą įrengtas archeologinis parkas, kur galima apžiūrėti Bizantijos laikų keramikos krosnį, 1908 m. pastatytą Osmanų ledainę ir vėlyvojo Osmanų laikotarpio namų pamatų likučius. Lankytojai gali pakelti lifto ir užlipti į bokšto viršų, o tada apžiūrėti aukštus, kad išvystų miesto istoriją skirtingais laikotarpiais. Steigimo terasoje galima iš aukštai apžiūrėti Kaleiçi (senamiesčio) stogus ir aplinkinius istorinius pastatus. Pagal „Turkish Archaeological News“ informaciją, bokštas yra Mumcular gatvėje, netoli Üç Şerefeli Cami (trigubų minaretų mečetės) ir Sokollu Mehmed Paşa Hamamı (Sokollu Mehmed Paša vonių), ir yra vos 500 metrų nuo Selimiye. Jį lengva pasiekti einant siauromis Kaleiçi gatvelėmis. Einant pro Romos sienų likučius, esančius šalia archeologinio parko, atkreipkite dėmesį į akmenų blokų dydį. Lankymo valandas ir sąlygas patikrinkite oficialiuose šaltiniuose.