Kurtkulağı Kervansarayı

Kurtkulağı karavanserajus yra Osmanų imperijos laikų pastatas, esantis Kurtkulağı kaimelyje, Ceyhan mieste, netoli Adanos. Jis buvo pastatytas senojo kelio, jungiančio Adaną su Alepu, ruože. TRT Haber teigia, kad pastatas yra 12 kilometrų nuo Ceyhan miesto. Istorikės Hayriye Akıl straipsnyje, paskelbtame Čukurovos universiteto žurnale 2006 metais, rašoma, kad šis kelias nuo senovės buvo naudojamas kariuomenių, prekybininkų ir karavanų. Kelias iš Misiso kirtęs upę, tęsėsi į pietryčius, link İskenderun įlankos, o iš ten – į Siriją. Straipsnyje teigiama, kad Kurtkulağı buvo kelio stotis, apie kurią minimama Romos laikų kelio aprašymuose, esanti 15 Romos mylių nuo Misiso. Pastato istorija yra ginčytina, todėl svarbu žinoti abi versijas. Pagal Turkijos Vikipedijoje minimą informaciją, remiantis Adanos muziejuje esančioje įrašinėje plokštelėje, karavanserajus buvo pastatytas 1659 metais, jį užsakė Hüseyin Paşa, o architektu buvo Mehmed Ağa. Tačiau Hayriye Akıl nurodo, kad, nors ant įėjimo vartų yra vieta, kur turėtų būti įrašinė plokštelė, jos nėra, o vietiniai gyventojai teigia, kad ji buvo nuimta per Prancūzų okupaciją. Akıl, remiantis 1704 metų sultono III. Ahmedo įsakymu ir Karamort komplekso testamentu, datuoja pastato statybą 1704 metais. Šiame įsakyme nurodoma, kad Kurtkulağıje reikia pastatyti pilį ir karavanserajų, taip pat užtikrinti karavanų saugumą. Kurtkulağı buvo dalis Osmanų imperijos laikų kelio saugumo sistemos, kurioje buvo įrengtos saugumo postai ir karavanserai. Pasak Akıl, Kurtkulağı, vadinamas Čukurovos vartais, 1712 metais buvo pradėti remontuoti, pastatyti namai saugikliams, o aplink pastatą buvo pastatytas akmeninis mūras. Sultonas Kanuni Suleiman 1535 metais, grįždamas iš Bagdado kampanijos, čia įkūrė savo stovyklą, o Evliya Čelebi rašė, kad atvyko iš Adanos per Şahmeran pilį ir apsistojo Kurtkulağı karavanseraje. Kurtkulağı išlaikė savo karavanserio statusą iki 1812 metų. TRT Haber teigia, kad karavanserajus buvo tarsi pašto stotis, kur buvo laikomi arkliai ir tarnautojai, taip pat vykdavo ryšiai. Karavanserajus yra be vidinio kiemo ir uždaras, tipinis uždaro tipo pastatas. Jo matmenys yra 45,75 metro ilgio ir 2 Šiame pastate, prie sienų esančiose nišose, keliautojai ir jų daiktai buvo laikomi, o tarp atramų išdėstyti židiniai, iš kurių užuolaidos išlendavo į išorę. Pasak autorių, šiaurinėje ir pietinėje sienose yra po šešiolika židinių, o vakariniame fasade – septyni. Šviesa patenka tik pro sienų viršuje esančias angas, todėl interjeras yra niūrus; tačiau, pripratus, galima pastebėti skylių ir atramų išdėstymą. Dekoracija yra labai paprasta, pirmenybė teikiama funkcionalumui; tik prie įėjimų esančios mažos kolonos ir arkos rodo akmenų apdirbimo meistriškumą. Pasak autorių, šis pastatas, pastatytas XVIII amžiaus pradžioje, kai karavanserajų statyba mažėjo, yra vienas iš paskutiniųjų Osmanų karavanserajų architektūros pavyzdžių. Pastatas buvo įregistruotas 1976 metais, prižiūrimas Valstybinės turto valdybos ir atnaujintas 1984 metais; „Vikipedija“ rašo, kad 2006 metais jis buvo vėl atnaujintas. „TRT Haber“ praneša, kad po Valstybinės turto valdybos atnaujinimo karavanserajus buvo paruoštas turizmui, įrengiant baseiną, fontaną, nakvynės kambarius ir didelę salę. Apie 100 metrų į pietus nuo karavanserajaus, pagal įrašą, 1601 metais Haydar Ağa pastatė dviejų kupolių mečetę. Apsilankite pastate, pradžioje apžiūrėdami jį iš išorės; atramų ritmą ir pagrindinio įėjimo proporcijas geriausia matyti iš sodo, iš šiekšto atstumo. Vėliau įeikite į vidų ir stovėkite salės centre, kol akys prisitaikys prie tamsoje. Prieš apsilankydami, sužinokite apie dabartines lankymo sąlygas ir ar pastatas yra atviras, kreipdamiesi į vietos kultūros ir turizmo departamentą. Iki Kurtkulağı galima nuvažiuoti automobiliu per Ceyhan; tai yra puikus pasirinkimas vienos dienos kelionių maršrutui palei Ceyhan upę, kartu su Misis, Sirkeli Höyüğü ir Yılankale.