Kırkgöz Han

Antalijoje, Burdurio kelio 40 kilometro atstumu, Kırkgöz regione, stovi Kırkgöz karavanserajus – vienas iš geriausiai išsilaikiusių Selčukų imperijos laikų pastatų. Pasak Vakarų Viduržemio jūros plėtros agentūros, jis yra Pınarbaşı regione, 30 kilometrų nuo Antalijos, ir yra antroji stotelė senajame Antalijos–Afyon kelio ruože; pirmoji stotelė yra Evdir karavanserajus, esantis pietuose. Kultūros portale nurodoma, kad jo adresas yra Bıyıklı kaimas. Po 2009 metais baigtų restauravimo darbų, karavanserajus naudojamas turizmo tikslams. Rajono administracija jį pristato kaip svarbą vietą istorinio Šilko kelio maršrute. Pastato pavadinimas įrašytas šešiose eilutėse esančioje užraše, esančiame prie kiemo vartų. Užrašas apibūdina pastatą kaip "ribat" (karinis prieglauda) ir teigia, kad jo statytoja buvo ponia, kurios vardas buvo İsmetü'd-Dünya ve'd-Din. Pasak Kultūros portalo, ši ponia buvo Selčukų sultono II. Kılıçarslan sūnaus Mugiseddin Tuğrul Şah dukra, o jos vardas taip pat minimas 1232 metais Uluborlu miestelyje esančioje mečetės užraše. Užrašas teigia, kad pastatas buvo pastatytas Selčukų sultono II. Gıyaseddin Keyhüsrev laikais, t. y. tarp 1237 ir 1246 metais; tiksli data nežinoma, nes eilutėje parašyta tik "trylikt". Kultūros portalas šį užrašą laiko unikaliu iš dviejų aspektų: jame sultonas yra apibūdintas kaip turintis karūną, vėliavą ir diržą – simbolius, kurie anksčiau nebuvo naudojami Selčukų valdovams; be to, pirmą kartą aiškiai aprašoma ribato funkcija – vieta, kurioje būdavo priimami keliautojai, keliaujantys iš rytų į vakarus. Karavanserajus yra stačiakampio plano, orientuotas šiaurės-pietų kryptimi, ir susideda iš dviejų dalių: erdvių, išdėstytų aplink didelį kiemą, ir uždaros patalpos, esančios kiemo šiaurėje. Išorinės sienos yra paremtos stačiakampiais piliestrais ir kampinėmis bokšteliais, kurie iš tolo primena pilį. Pietinėje sienoje, viduryje, yra vartai – horizontalus stačiakampis elementas, išsikišantis iš fasado, su plokščiais, neapdorotais rėmais ir aštrių lūčių formos portikas. Palyginti su Evdir karavanserajaus marmuriniais vartais, Kırkgöz vartai yra paprastesni; ši paprast Šis pastatas yra vientisas, išilgai iš rytų į vakarus išdėstytas, su aštriu skliautu dengiamas erdvus pastatas. Skliutas išilgai iš šiaurės į pietus yra sustiprintas šešiais aštriais arkais. Žiemą čia stovėdavo karavanų gyvuliai ir prekės, o keliautojai apsigyvendavo kiemo aplinkoje esančiuose kambariuose. Stovėti po šešėlyje esančiu skliautu ir grožėtis arkų eile – tai paprasčiausias Selčukų akmenininkystės pavyzdys. Karavansarajaus pavadinimas kilo iš netoliese esančio vandens šaltinio. Pagal rajono kultūros ir turizmo departamento informacijai, Döşemealtı pavadinimą gavo nuo Kırkgöz ežero, kuris maitina Düdeno vandenį. 1934 metais, kai į šią vietą atvyko šeimos iš Korkuteli, buvo įkurta gyvenvietė pavadinimu Kırkgöz-Yeniköy, kuri yra 20 kilometrų nuo Antalijos ir yra Antalijos-Burdurio kelio pakraštyje. Pagal tą pačią informaciją, tuometinis gubernatorius Haşim İşcan pastatė 60 gyvenamųjų namų kaimelyje, o į juos buvo apgyvendintos šeimos iš Kipro. Šaltinio vandenys priešais karavansarajaus susiformuoja į didelį ežerą. Po apsilankymo karavansarajuje, pasivaikščiojimas ežero pakrantėje yra natūrali šios kelionės dalis. Ežeras ir jo šaltiniai yra miesto geriamojo vandens šaltinis. Žengdami link pakrantės, atkreipkite dėmesį į įspėjamuosius ženklus ir apsaugines tvoras, neįeikite į vandenį. Kadangi karavansarajus veikia kaip įstaiga, į jo kiemą paprastai galima patekti nemokamai, tačiau lankymo laikas ir kieme vykstantys renginiai priklauso nuo įstaigos; prieš vykdami, pasidomėkite aktualia informacija. Norėdami pasiekti šią vietą, pakanka važiuoti Antalijos-Burdurio keliu šiaurės kryptimi. Norėdami gauti informaciją apie viešąjį transportą, kuris važiuoja į Döşemealtį, apsilankykite didmiesčio transporto puslapyje. Kadangi Evdir karavansarajus yra toje pačioje linijoje su Karaino urvu ir Ariassos miestu, per vieną dieną galima ištyrinėti Selčukų karavanų kelią iki Pisidijos.