Kilistra Antik Kenti (Gökyurt)

Kilistra yra uolų miestas, esantis apie 50 kilometrų į pietvakarių kryptimi nuo Konijos centro, Meramo rajone, buvusioje Gökyurt kaimo teritorijoje. 2017 metais kaimo pavadinimas buvo pakeistas į Kilistra, atitinkant senojo miesto pavadinimą. Šis miestelis buvo įkurtas išgravant erdves minkštose vulkaniniuose uolienose, todėl iš pirmo žvilgsnio jis primena Kapadokijos stulpų slėnius. Regiono istorija yra kur kas senesnė, nei galima manyti. Pagal Kultūros portalo informaciją, čia rastos keramikos fragmentai rodo, kad gyvenimas šioje vietoje egzistavo dar Bronzos amžiuje. Ant miesto esantis kalnas buvo naudojamas kaip gyvenamoji vieta helenizmo ir Romos laikais. Ekspertų nuomone, nuolatinis gyvenimas čia prasidėjo dar III amžiuje prieš Kristų. Tačiau pagrindinis uolų išraižymų laikotarpis – ankstyvieji Bizantijos laikų. Kilistra yra ant senojo Karalių kelio, kuris ėjo per visą Anatoliją ir Romos laikais buvo žinomas kaip Via Sebaste. Šis kelias atvykdavo į miestą iš Hatunsaray krypties, o jo akmenų dangos fragmentai išliko iki šių dienų. Kelionė į senąjį miestą šiuo senoviniu keliu yra viena iš įsimintiniausių patirčių. Apie 15 kilometrų atstumu esantis Hatunsaray yra vieta, kur buvo įsikūrusi Lystra, miestas, kuriam Romos imperija suteikė karinės kolonijos statusą. Šie du miestai istorijoje buvo glaudžiai susiję. Miesto planas atspindi natūralias uolų formacijas. Ankstyvaisiais Bizantijos laikais gyvenimas buvo įsikūręs penkiose atskirose vietovėse, o jo įkūrimas buvo paslaptis. Iš tolo atrodančios kaip paprasti uolų masyvai iš tikrųjų yra išgravtos didelės patalpos. Šviesa ir oras į vidų patenka per specialiai išgravtas angas ir vėdinimo angas, kurios yra nepastebimos iš išorės. Į uolas buvo išgravuotos gyvenamosios patalpos, cisternos, dirbtuvės, šulinių, fontanų ir kapų. Gynybinei reikmėms buvo pastatytos stebėjimo bokšteliai, patruliai ir slėptuvės. Čia taip pat yra uolose išgravuota kryžiaus formos koplyčia. Pačios uolos yra svarbi istorijos dalis. Selčuko universiteto geologų teigimu, vulkaninės uolos aplink Koniją susiformavo maždaug prieš 11–3 milijonus metų. Po išsiveržimų susidarančios pelenų sluoksniai virsta tufų sluoksniais, kuriuos lengva išgraviruoti ir apdirbti. Ten, kur viršutinis, kietesnis sluoksnis apsaugo apatinį, minkštą uolą Ekspertai nustatė įtrūkį uoloje, kurioje yra koplyčia, taip pat erozijos požymius aplink jį, ir teigė, kad šią vietą reikia geriau apsaugoti. Rašymas ar piešimas ant uolų paviršių nuolat pažeidžia šį trapią paveldą. Keliaujant svarbu naudoti tik pažymėtus takus, kad būtų užtikrintas jūsų saugumas ir išliktų šių konstrukcijų ilgaamžiškumas. Geriausias būdas pasiekti Kilistrą – privačiu automobiliu. Pagal Kultūros portalą, galima nuvykti iš Konjos į Hatunsaray (34 km), o iš ten – 15 km į pietryčius einančiu Gökyurt keliu. Taip pat yra antrasis 9 km ilgio kelias, kuris atsišaka nuo Konjos-Antalijos valstybinio kelio 36 km atkarpoje ir eina per Kayalı sankryžą. Tiems, kurie vyksta į Antaliją, rekomenduojama važiuoti iš Hatunsaray per Karalių kelią, apžiūrėti Kilistrą, o tada grįžti į pagrindinį kelią Kayalı keliu. Vietovėje yra mažai šešėlių, o paviršius vietomis nelygus, todėl rekomenduojama dėvėti uždarus batelius, dėvėti kepurę ir turėti su savimi vandenį. Žiemą, kai uolos padengtos sniegu, atsiveria ypač gražūs vaizdai, kurie ypač patraukia fotografų. Šviesos skirtumas tarp išorės ir vidinės uolų kambarių, ypač ryte ir vakare, leidžia daryti gražesnes nuotraukas. Prieš kelionę patikrinkite, ar nėra pokyčių lankymo sąlygose, kreipdamiesi į vietos Kultūros ir turizmo departamento.