Kesik Minare (Korkut Camii)

Kaleiçi miesto centre, Hesapçı gatvėje, stūkso Kesik Minare – viena iš svarbiausių Antalijos istorinių pastatų. Jame galima pastebėti Romos, Bizanto, Latynų, Selčukų ir Osmanų imperijų laikų pėdsakų. Vietinių gyventojų ilgametai naudojamas pavadinimas „Kesik Minare“ (Nutraukta minaretas) apibūdina tik pastato dalį, o jo oficialus pavadinimas yra Şehzade Korkut Camii (Šeicho Korkuto mečetė). Po 2019–2020 metų restauracijos pastatas buvo įrengtas kaip muziejus-mečetė, o jo kiemas paverstas atviro oro muziejumi. Pastato istorija siekia II amžių po Kristaus. Pagal valstybinės ir miesto administracijos duomenims, šioje vietoje, helenizmo ir Romos laikais, buvo miesto agora, o vėliau – Romos šventykla. Restauracijos metu, kieme aptikta apvalaus plano, kolonų pastatas, datuojamas Romos laikotarpiu. V amžiuje, pagal Semavi Eyice, ankstyvojoje krikščionybės epochoje, šioje vietoje buvo pastatyta bazilikos plano bažnyčia. Panaghia bažnyčia, skirta Šv. Marijai, nuo vidurinio Bizanto laikotarpio buvo viena iš svarbiausių Pamphylijos bažnyčių. Vėliau, prie centrinės dalies buvo pridėti dideli akmeniniai atraminiai elementai, pastatas įgijo kvadratinio bokšto formą, o viršus buvo dengiamas kupolu. Neaišku, ar kupolas buvo pagamintas iš akmens, ar iš medžio. Sienose vis dar galima pastebėti iš senesnių pastatų atgabentų elementų. Eyice teigia, kad pastato architektūroje buvo atlikti bent keturi ar penki pakeitimai. Pagal kai kurių šaltinių duomenimis, bažnyčia buvo suniokota VII amžiuje, per arabų puolimus, o IX amžiuje atstatyta. Vėlesni šaltiniai pateikia skirtingą informaciją. Pagal kai kurių šaltinių duomenimis, XI amžiaus pradžioje, kai Selčukai užėmė Antaliją, bažnyčia buvo paversta mečete. 1361 metais, kai Kipro karalystė užėmė miestą, ji buvo naudojama kaip katalikų bažnyčia. Žinoma, kad sultono II Bayezido sūnus, Šeichas Korkutas, būdamas Teke provincijos gubernatorius, pavertė pastatą mečete ir prie pietvakarinio kampo pastatė akmeninį minaretą. 1671 metais, Evliya Çelebi aprašė „Hünkar Camii“ (Sultono mečetę), esančią Kaleiçyje; Eyice mano, kad tai yra šis pastatas. Vakariniame fasade yra žemu arkiniu vartais, viduje – paprastas akmeninis nišos fragmentas ir neprieinamai išblukęs įrašas, kurie yra Osmanų laikų palikimas. Eyice 2002 metais aprašė šią konstrukciją kaip griūvį, vis dar apgyvendintą siena. Didesnis atstatymo projektas prasidėjo 2017 metais, kai buvo surengtas konkurso. Darbų metu buvo nuimtas 39 centimetrų į šoną paslinktas sienos fragmentas, o jo plytos buvo pažymėtos ir vėliau vėl įmontuotos. 2019 metais minarete po 123 metų pertraukos vėl buvo pritvirtintas medinis kupolas. Konstrukcija buvo baigta kaip muziejus-mečetė, kurio tikslas – parodyti kiekvieno laikotarpio pėdsakus. Pagal šaltinius, 2021–2022 metais ji vėl buvo atidaryta lankytojams. Vikipedija oficialią atidarymo datą nurodo kaip 2021 m. kovo 5 d., kuri yra Antalijos užkariavimo sultonų Selimų metinių data. Šiandien lankytojas gali pamatyti Romos akmenų, Bizantijos plytų ir Osmanų restauracijos elementus vienoje sienoje. Pirmiausia apžiūrėkite išorę. Einant iš Hesapçı gatvės, akį patraukia minareto akmeninė konstrukcija ir plytomis dekoruotas pagrindas; geriausias fotografavimo kampas yra gatvės pietų gale, kai šviečia saulė. Įėjus į kiemą, atkreipkite dėmesį į Romos liekanas ir skirtingus akmenų mūrus; kiekvienas spalvos pokytis sienoje reiškia skirtingą šimtmetį. Kadangi šiandien pastatas naudojamas kaip mečetė, į jį galima įeiti tik ne maldos metu, nusivilkę batus ir tyliai. Kesik Minare yra Hesapçı gatvės viduryje, kuri jungia Hadrianą vartus ir Hıdırlık bokštą; einant šia gatve, kuri buvo Romos pagrindinis kelias, iki Hıdırlık galima pasiekti per penkias minutes, o iki uosto – per dešimt. Senamiesčio siaurose gatvelėse automobiliams važiuoti sunku; lengviausias būdas yra atvykti tramvajumi iki Kale Kapısı stotelės ir toliau eiti pėsčiomis.