Kazlıçeşme (Tarihi Kazlı Çeşme ve Kazlıçeşme Meydanı)

Kazlıçeşme yra didžiausias Zeytinburnu rajono mikrorajonas ir laikomas vienu iš seniausių Stambulo užmiestyje esančių gyvenamųjų rajonų. Jis prasideda rytuose prie sienų ir Yedikule, o tęsiasi iki vakarų pusėje esančios Zeytinburnu geležinkelio stoties. Šiaurėje eina priemiestinis geležinkelis, o pietuose – pakrantės kelias ir Marmaro jūra. Rajono pavadinimą davė istorinis fontanas su marmuriniu korpusu, kuriame išgraviruotas anties vaizdas. Pats Zeytinburnu rajono pavadinimas taip pat kilo iš to fakto, kad šioje vietoje anksčiau buvo auginamos alyvuogės. Šis rajonas buvo Egnačių kelio, kuris Romos laikais jungė Adrijos jūros pakrantę su Stambu, ruožas. Pagal Kultūros inventoriaus įrašą, Kazlı Çeşme fontanas buvo pastatytas 953 metais pagal hidžros kalendorių, t.y. 1546 metais. Ant fontano esantis įrašas, parašytas "sülüs" raštu, yra penkiuose apvaluose laukuose, ir manoma, kad eilėraštį parašė 1571 metais Skopjėje miręs mokytojas ir teisėjas Aşık Pir Mehmet Çelebi. Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad fontanas buvo pastatytas 1537 metais, 953 metų hidžros kalendoriaus data atitinka 1546-1547 metus pagal Grigorijaus kalendorių. Dokumentuose nustatyta, kad ant fontano buvo matomi Osmanų armijos simboliai. Antį vaizduojantis reljefas, davęs pavadinimą, buvo pavogtas 2002 metais; 2010 metais Zeytinburnu savivaldybė atkurta fontaną, užsakydama anties figūros kopiją. Šiandien anties figūra matoma vidiniame, išlenktame nišoje, tiesiai po įrašo plokštelės. Kazlıçeşme istorija prasideda nuo odos pramonės. Po Stambulo užkariavimo, sultonas Fatih Sultan Mehmed šią teritoriją už sienų skyrė mėsininkams ir odos apdirbėjams. Zeytinburnu valdybos teigia, kad sultonas Fatih čia persikėlė odos apdirbėjų iš Edirnės ir Anatolijos, ir kad ši teritorija laikui bėgant tapo odos pramonės centru. Pagrindinė priežastis, kodėl odos apdirbimo įmonės buvo įsikūrusios už sienų, buvo blogas kvapas. Regione buvo įkurtos skerdyklos ir daugiau nei 360 odos apdirbimo įmonių. Šalia šių įmonių veikė žvakidės, kurios gamindavo žvakes iš gyvūnų riebalų. 17-ajame amžiuje, kaip rašė Evliya Čelebi, ši vieta buvo klestinti, su mečetėmis, maldos namais, karavanaser Kazlıçeşme stotis yra Marmaray linijoje ir taip pat yra priemiestinio traukinio stotis, kurią jungia su Sirkeci. Šiame rajone taip pat yra daug IETT autobusų maršrutų stotelės; naujausią informaciją apie maršrutus galite rasti IETT svetainėje. Išlipę iš stoties, pirmiausia raskite fontaną ir iš arti apžiūrėkite ant jo esančią plokštelę su išgraviruotu kazos reljefu. Toliau einant Demirkapı gatve link sienų, galėsite pajusti senojo odų gamyklos rajono ribas. Rajono rytuose prasideda juodosios sienos ir Yedikule tvirtovė, todėl pasivaikščiojimą galima baigti, grožėjant sienomis. Pakrantės parkai, esantys priešingoje kranto pusėje, yra puiki vieta atsipalaiduoti, grožėjant jūros vaizdu. Būkite atsargūs, nes akmenys prie fontano gali būti slidus, ypač lyjant.