Justinianus Köprüsü

Justiniano tiltas, liaudies kalboje žinomas kaip „Penkių tiltų“ tiltas, o senovės šaltiniuose – kaip „Sangario tiltas“, yra senovės Romos akmeninis tiltas, esantis Adapazarı pietvakariuose, šiandien Serdivano rajone. Sakarosios provincijos kultūros ir turizmo valdyba jį apibūdina kaip vieną iš didingiausių Bizantijos laikų statinių Anatolijoje. Tiltas 2018 metais buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo preliminariąją listą. Galimybė išvysti šį inžinerijos kūrinį, kuriam daugiau nei penkiolika šimtmečių, vos už miesto ribų, yra viena iš įsimintiniausių Sakarosios kelionės akimirkų. Tiltą pastatė Rytų Romos imperatorius Justinianas I. Jo tikslas buvo užtikrinti saugų karinio kelio, jungiančio sostinę Konstantinopolį su imperijos rytinėmis provincijomis, perėjimą per Sakaros upę. Pasak istoriko Prokopijaus, anksčiau šioje vietoje buvo tiltas, sudarytas iš sujungtų valtų, kuris dažnai buvo nuniokojamas potvynių. Statybos metai skirtinguose šaltiniuose nurodomi skirtingai. Kultūros portale ir provincijos kultūros ir turizmo valdyboje teigiama, kad tiltas buvo pastatytas tarp 558 ir 560 metų. „Vikipedijoje“, remiantis šiuolaikiniais šaltiniais, teigiama, kad statybos prasidėjo 559 ar 560 metais, o eiles, švenčiančias tilto užbaigimą, datuojama 562 metais. Matmenys taip pat skiriasi priklausomai nuo šaltinio. Oficialiose svetainėse teigiama, kad tilto ilgis yra 365 metrai, plotis – 9,85 metro, o jame yra 12 arkų. Septynios iš šių arkų yra didelės, centrinės, apvalios arkos, o vakarinėje pusėje yra dvi, o rytinėje – trys mažos šoninės arkos. „Vikipedijoje“ nurodomas bendras ilgis (su atramomis) – 429 metrai, aukštis – apie 10 metrų. Skirtumas greičiausiai kyla iš to, ar matavimai apima atramas. Tiltas yra pagamintas iš kalkakmenio. Didžiųjų, centrinės arkos atramos yra nuo 23 iki 24,5 metro, o atramos tarp jų yra apie 6 metrų storio. Atramos yra suformuotos kaip bangos stabdytuvai: apvalios upės srovei ir aštrios – prieš ją. „Vikipedijoje“ nurodoma, kad toks išdėstymas skiriasi nuo daugumos žinomų Romos tiltų. Mažos arkos prie krantų yra potvynių vandeniui praleisti skirtos angos. Vienas įdomiausių dalykų apie tiltą yra tai, kad šiandien po juo beve Vakariniame gale buvo pastatytas triumfinis lūkas, panašus į tuos, kurie matyti Romos tiltuose, tačiau šiandien nuo jo liko tik pėdsakai. Šį lūką 1838 metais užfiksavo keliautojas Léon de Laborde savo piešiniuose. Norint išvysti tilto arkas, negana tiesiog pažvelgti iš viršaus; geriau žvilgtelėti iš šono, iš pakrantės, nusileidus prie upės vagos, taip galima geriau įvertinti akmens apdailą ir arkų ritmą. Po pietų, kai saulė šviečia iš vakarų, akmens blokai įgauna šiltą spalvą. Tiltas buvo atrestauruotas 1995 metais, transporto priemonių eismui uždarytas, o prie abiejų galų buvo pastatytos trys laiptinės. Pagal regioninio kultūros ir turizmo departamento informacija, tiltas šiuo metu yra uždarytas, o restauravimo projektai vyksta. Todėl, prieš vykdami, patikrinkite oficialiuose šaltiniuose, ar galima užlipti ant tilto; net jei jis yra uždarytas, galima apžiūrėti pastatą iš aplinkos. Tiltas yra pietvakariuose nuo Adapazarı centro, maždaug penkių kilometrų atstumu (pagal „Vikipediją“) arba aštuonių kilometrų (pagal „Kultūros portalą“) ir jį galima pasiekti miesto transporto priemonėmis. Aplankius Sakarya muziejų, esantį miesto centre, ir apžiūrėjus ten esančius Romos ir Bizanto akmenis, galima geriau suprasti, iš kurios epochos yra šie artefaktai.