Erythrai Antik Kenti

Češmės miesto Ildırı rajone esanti Erythrai yra vienas iš dvylikos Jonijos lygos miestų ir vienas iš mažiausiai žinomų senovės miestų Izmyre. Miestas yra maždaug 20 kilometrų šiaurės rytų kryptimi nuo Češmės centro, 60 kilometrų nuo Izmyro, ant mažo pusiasalio, esančio tiesiai priešais Sakadzos salą. Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio "erythros", reiškiančio "raudonas", ir atspindi regiono raudoną dirvožemį. Pasak Pausaniaus, miesto įkūrėjas buvo Rhadamanthys sūnus Erythros, o vėliau Atėnų karaliaus palikuonis Knopos čia atgabeno Jonijos imigrantus. Apgyvendinimas egzistuoja nuo ankstyvojo bronzos amžiaus, tačiau miestas svarbą įgijo dėl Jonijos migracijos ir lygos. Po VI amžiaus pr. Kr. miestas atsidūrė Persijos valdymo įtakos zonoje; Lade jūros mūšyje jis galėjo išsiųsti tik aštuonias laivų. Jis buvo vienas iš Jonijos miestų, mokėjęs didžiausią mokesčius Atikos-Delos jūros sąjungoje; 453 ir 412 m. pr. Kr. miestas sukilo prieš sąjungą. Tirono Pythagoras laikotarpiu miestas praturtėjo dėl malūno akmenų gamybos ir eksporto. Aleksandras Didysis 334 m. pr. Kr. suteikė miestui laisvę; įrašų duomenimis, teatras ir daugiau nei 4 kilometrus ilgos sienos buvo pastatytos jo laikotarpiu ir su jo finansine parama. Taip pat teigiama, kad Aleksandras planavo iškasinėti kanalą, kuris padalintų Erythrai pusiasalį ir sujungtų Teos įlanką su Izmyro įlanka. Po Bergamos karalystės, 133 m. pr. Kr., miestas tapo laisvuoju Romos imperijos Azijos provincijos miestu; jis buvo žinomas dėl avių, medienos ir malūno akmenų. Romos laikais miestas buvo gerbiamas kaip Sibylla Herophile, garsiosios Vakarų mitologijos pranašaitės, gimtinė. I a. po Kr. įvykę žemės drebėjimai, karai ir plėšimai pažeidė miestą; Bizantijos laikotarpiu apgyvendinimas mažėjo, o 1366 m. miestas atsidūrė Osmanų imperijos valdžioje. Akropolyje stovi miesto pagrindinės deivės Atėnos Polios šventykla. Pagal Ankaryos universiteto archeologinių kasinėjimų duomenimis, šventykla buvo pastatyta II a. pr. Kr. poligonalinių sienų technika, o VII ir VI a. pr. Kr. buvo atnaujinta ir išplėsta. Šventykloje rastos išdegintos deivės figūrėlės ir VI a. pr. Kr. kilęs koreinis skulptūros fragment Pirmoji kasinėjimų ekspedicija įvyko 1963–1964 metais, vadovaujant Hakkı Gültekin. 1964–1982 metais kasinėjimais vadovavo Ekrem Akurgal ir Cevdet Bayburtluoğlu, kurie atstovavo Ankaro universitetui. Antroji kasinėjimų karta vyksta nuo 2007 metų, vadovaujant Ayşe Gül Akalın Orbay; komanda dirba Urloje esančiame ANKÜSAM centre. Dalį rastų eksponatų galima apžiūrėti Češmės muziejuje; muziejuje eksponuojami Erythrai artefaktai, taip pat Baglararası bronzos amžiaus gyvenvietės ir iš jūros ištrauktos amforos. Likučiai yra išplatę šiandieninėje Ildırı kaimo teritorijoje; pagal „Vikipediją“, 2022 metais kaime gyveno 758 žmonės, o kaimas yra ramioje vietoje, toli nuo Češmės turizmo srautų. Ekskursija prasideda nuo akropolio; kelias, vedantis į viršų, veda prie Atėnos šventyklos liekanų, iš kurios atsiveria geriausias vaizdas į įlanką ir Sazų salą. Žvelgiant iš aukštai į įlanką, kurioje yra daugybė salelių, galima suprasti, kodėl miestas buvo įkurtas šioje vietoje; čia yra saugus uostas ir trumpiausias kelias į Sazus. Iš ten galima nusileisti į šiauriniame šlaite esančią teatrą, o vėliau, apžiūrint Herooną ir sienų likučius, nueiti iki kaimo pakrantėje esančioms Romos viloms. Ši teritorija yra Češmės muziejaus priklausomybė; naujausią informaciją apie įėjimo tvarką ir darbo valandas rasite interneto svetainėje muze.gov.tr. Kai kuriais keliais yra žemės ir krūmynų; rekomenduojama dėvėti uždarus batelius, kepurę ir turėti vandens. Geriausia atvykti ryte arba vakare, kai saulė jau leidžiasi; pietų metu kalnas yra saulėje. Iki Ildırı galima nuvažiuoti automobiliu iš Češmės; informaciją apie viešojo transporto maršrutus galite gauti iš Češmės savivaldybės. Dienos ekskursija, apimanti Erythrai, Klazomenai ir Teos, užbaigia pusėsaukštalio įžvalgą į senovės regiono žemėlapį.