Edirne Sarayı (Sarayiçi)

Edirnės rūmai, esantys miesto šiaurės vakaruose, prie Tunčos upės, kur ši išsišako į dvi šakas, buvo viena iš didžiausių Osmanų sultonų rūmų. Šaltiniuose jie vadinami „Saray-ı Cedid-i Amire“, t. y., Naujais rūmais, taip pat „Tunčos rūmais“ ir „Hünkar Bahçesi rūmais“. Pagal „Vikipediją“, tai buvo antras pagal dydį Osmanų imperijos rūmų kompleksas po Stambulo Topkapı rūmų. Pasak „Kültür Portalı“, rūmų kompleksas, išsidėstęs prie Tunčos upės, užimdavo daugiau nei 300 000 kvadratinių metrų plotą. Statybos prasidėjo 1450 metais, II Murado laikotarpiu. Po sultono mirties darbai buvo pristabdyti, tačiau sūnus, Fatih sultonas Mehmetas, juos atnauvino, ir rūmai buvo baigti 1475 metais. Remiantis Evliya Čelebio aprašymu, šioje vietoje prieš užkariavimą buvo medžioklės plotas, o nuo I Murado laikų tai buvo vieta, kur sultonai atvykdavo ilsėtis. Dėl upės suformuoto salos tipo reljefo, rūmams nereikėjo didelių gynybinių sienų, o aplink juos buvo tik paprasta siena. Šimtų metų bėgyje rūmų kompleksas augo, prie jo buvo statomi nauji pastatai, kuriuos statė kiekvienas sultonas. „Kültür Portalı“ rašo, kad Kanuni sultono Suleimano ir architekto Mimar Sinano laikotarpis buvo antroji didelė rūmų kompleksų statybos banga. Sinanas prie rūmų privedė dalį „Taşlımüsellim“ vandens, o taip pat iškasė lankinę kanalą, kuris apsaugojo rūmų teritoriją nuo potvynių, taip sukurdama antrą vandens kelią. Tarp upės ir šio kanalo buvo įkurtas „Hasbahçe“ – sultono privatus sodas. Kanalo viršuje, Fatih tilto ašyje, buvo pastatytas tiltas, kuris vėl nustatė rūmų pagrindinį įėjimą. Rūmų centre buvo Fatih pastatytas „Cihannüma“ rūmų kompleksas, dar žinomas kaip „Taht-ı Hümayun“. Aplink rūmus buvo įrengtos „Has Oda“ (privatus kambarys), rūmų biblioteka, „Sancak-ı Şerif“ (šventasis vėliavos) kambarys, „Arz Odası“ (priėmimo salė), taip pat sultono, sultono žmonos ir sūnų kambariai. Prie „Arz Odası“ buvo įrengtos vartai, žinomi kaip „Babüssaade“. Pasak „Turkish Archaeological News“, rūmų klestėjimo laikotarpiu juos sudarė 72 pastatai, įskaitant 18 vonių. Rūmai ypač klestėjo IV Mehmeto laikotarpiu; sultonas, ž Adalet Kasrı – tai 1561 metais sultono Suleimano I (Kanuni) užsakymu architekto Sinano pastatytas bokštas, pastatytas iš akmens, su piramidės formos kupolu ir kvadratiniu pagrindu. Bokštas išliko gana nepažeistas iki šių dienų. Viršutiniame aukšte yra marmuro fontanas. Matbah-ı Amire yra trijų dalių stačiakampis pastatas, dengtas kupolais, o viduje yra keturi plytų krosnelės. Kum Kasrı Hamamı yra vienas iš nedaugelio pastatų, išlikusių nuo Fatih laikų, pastatytas iš grubaus akmens ir plytų. Pirmoji mokslinė ekspedicija šioje teritorijoje buvo atlikta 1956 metais, o kasinėjimai buvo vykdomi periodiškai nuo 1999 metų. Per šį laikotarpį buvo atlikti Babüssaade, Matbah-ı Amire ir Adalet Kasrı restauravimo darbai. Kadangi kasinėjimo ir restauravimo darbai vyksta iki šiol, kai kurios teritorijos gali būti uždarytos lankytojams. Prieš apsilankant, patikrinkite aktualią informaciją oficialiuose šaltiniuose. Šiaurinėje teritorijos dalyje yra Tavuk Ormanı – parkas, kuris anksčiau buvo naudojamas kaip rūmų sodyba, o pagal Kultūros ir Turizmo ministerijos brošiūroje pateiktai informacijai, jame yra medžioklės rezidencija, datuojama IV. Mehmed laikotarpiu. Sarayiçi teritorijoje taip pat yra er meydanı – aikštė, kur vykdavo Kırkpınar imtynės. Į rūmus galima patekti iš miesto per Kanuni tiltą, o iš šiaurės – per 1452 metais pastatytą trijų arkų Fatih tiltą. Pasiekti teritoriją galima einant iš Selimiye apylinkių į šiaurę, link upės Tunca, arba trumpa automobilių kelione. Kadangi teritorija yra didelė ir atvira, patogūs batai ir apsauga nuo saulės vasaros mėnesiais padės jums jaustis patogiau. Cihannüma Kasrı griuviai, kartu su aplinkiniais pievomis ir medžiais, yra viena iš labiausiai fotografuojamų vietų.