Eber Gölü

Eber ežeras yra Afyonkarahisar provincijoje, tarp Čaj, Bolvadin ir Sultandağı rajonų, žinomas dėl savo nendrynių. Afyonkarahisar valdybos duomenimis, ežeras prasideda apie 8 kilometrus į pietryčius nuo Bolvadin miesto centro. Ežero paviršius yra apie 967 metrų aukštyje virš jūros lygio. Šiaurėje iškilę Emir kalnai, o pietuose – Sultan kalnai; tarp šių dviejų kalnų išsidėsčiusi įdubos zona sudaro ežero dugną. Ežeras yra uždaro tektoninio dubens dalis, kuris tęsiasi nuo šiaurės vakarų į pietryčius ir vadinamas Akarçay baseinu. Manoma, kad po paskutiniojo ledyninio laikotarpio šioje įduboje susiformavo vienas didelis ežeras, o vėliau, kai vanduo atitraukėsi, jis suskilo į Eber ir Akşehir ežerus. Šiuo metu tarp abiejų ežerų yra apie 10 kilometrų sausumos ruožas. Dalis Eber ežero vandens per kanalą, vadinamą Eber kanalu, patenka į pietryčiuose esantį Akşehir ežerą. Teigiama, kad ežero pavadinimas kilo iš Avšar turkmenų kaimo, kuris kadaise buvo šioje vietovėje. Šaltiniuose taip pat minimas Bizantijos laikotarpis, kai šis vandens telkinys buvo vadinamas Tessarakonta Martyron, o tai reiškia "Keturiasdešimt Šventųjų". Pagrindiniai vandens šaltiniai, maitinantys ežerą, yra Akarçay upė, tekanti per Afyonkarahisar miestą, ir šaltiniai, kylantys iš Sultan kalnų. Dėl to ežero plotas kasmet, o kartais net ir kiekvieno sezono metu, kinta. Afyonkarahisar kultūros ir turizmo valdyba nurodo, kad ežero plotas yra 150 kvadratinių kilometrų, o „Vikipedija“ – apie 125 kvadratiniai kilometrai. Pagal įrašus, aukščiausias vandens lygis buvo užfiksuotas 1969 m. gegužę, o žemiausias – 1991 m. spalį. 2018 m. spalį, dėl sausros, buvo pranešta, kad ežeras visiškai išdžiūvo, o vėlesniais metais buvo pranešta, kad vanduo vėl susiformavo. Todėl prieš apsilankant, patartina sužinoti apie dabartinę vandens būklę iš vietinių šaltinių. Iš pirmo žvilgsnio, Eber neatrodys kaip ežeras, o labiau kaip didžiulis nendrynių plotas. Didžiąją dalį paviršiaus dengia raudoni nendrės ir kitos vandens augalijos, kurių aukštis gali siekti penkis ar šešis metrus. Vietiniai gyventojai vadina plūduriuojančiais salelėmis, susidarančiomis iš nendrių šaknų, atitrū Štai vertimas: Štai kodėl į ežerą reikėtų žvelgti ne kaip į poilsio zoną, o kaip į jautrią pelkės ekosistemą, kurią reikia saugoti. Nereikėtų įeiti į nendrynes, kur paukščiai peri, ir jokiu būdu nelikite šiukšlių. Gubernija teigia, kad pats geriausias laikas stebėti ežerą yra pavasaris, vasara ir ruduo – tai ekosistemos aktyviausia veiklos sezono. Geriausia paukščius stebėti ankstyvą rytą arba saulėlydyje; ryte iškylantys paukščių būriai ir vakare grįžtantys – tai ežero įspūdingiausi vaizdai. Turėkite su savimi binoklį ir ilgofokį objektyvą, nes dauguma paukščių slepiasi giliai nendrėse. Galima vaikštinėti pakrantėje ir čia galima įkurti stovyklą; norint plaukioti valtimi, reikėtų pasikalbėti su vietiniais žvejais. Iš kaimų, esančių pakrantėje, pavyzdžiui, iš Čajpınar, atsiveria platus vaizdas į ežerą ir už jo esančius Sultan Dağları kalnus. Lengviausias būdas pasiekti ežerą – per Bolvadiną. Iš Afyonkarahisaro į Bolvadiną galima nuvažiuoti automobiliu arba autobusu, o į kaimus, esančius prie ežero, reikia nuvažiuoti savo transporto priemone. Pakrantės žemi keliai gali būti purvinti drėgnomis sąlygomis. Tuo pačiu galima apsilankyti istorine Kırkgöz tiltu, esančiu prie Akarçay upės, ir Išaklı karavanserajumi, esančiu Sultandağı mieste, taip užbaigiant ekskursiją Akarçay baseine.