Dragos Tepesi

Dragos kalva yra Anatolijos pakrantėje, Maltepe ir Kartal savivaldybių pasienyje, 107 metrų aukštyje virš Marmaro jūros. Tai viena iš labiausiai į jūrą orientuotų vietų Anatolijos pakrantėje. Didžioji kalvos dalis yra Kartal savivaldybės Orhantepe rajone, o vakariniai šlaitai tęsiasi į Maltepe. Kalva yra žinoma dėl ilgos pakrantės, vaizdų į Princesų salas, mėnulio šviesos ir ramybės. Dėl to "Stambulo balkonas" pavadinimas taip pat naudojamas apibūdinti Dragos. Pavadinimas "Dragos" turkiškai reiškia "drakonas"; pagal legendą, kalvos šlaite slepiasi lobis, kurį saugo drakonas. Maltepe pavadinimas taip pat kilo iš tos pačios legendos: šis pavadinimas, reiškiantis "kalva, kurioje rasta lobis", buvo suteiktas po Kocaeli pusiasalio užkariavimo. Kartal pavadinimas, remiantis šaltiniais, kilo iš šeštajame amžiuje egzistavusios žvejų kaimo pavadinimu "Kartalimen" arba nuo žvejo pavardės "Kartal". Dragos upė, tekanti nuo kalvos šlaito į jūrą, buvo pirmoji riba, nubrėžta Anatolijoje tarp turkų ir bizantiečių. Selčukų valdovas Kutalmışoğlu Suleyman Shah 1081 metais pasirašydamas sutartį su Bizantijos imperatoriumi, šią upę pripažino riba ir įsipareigojo jos neperžengti. Šiandien upė vis dar skiria Maltepe ir Kartal. Šios vietovės istorija siekia šeštąjį amžių; Dragos buvo vienas iš svarbiausių gyvosios vietos centrų Anatolijos pakrantėje tiek Bizantijos, tiek Osmanų laikais. Bizantijos laikais ši pakrantė buvo vadinama "Bryas", o devintajame amžiuje imperatorius Theophilos čia pastatė rūmus, įkvėptus Bagdado rūmų; tačiau diskutuojama, ar rūmai buvo pastatyti Küçükyalı ar Dragos. 2010 metais Kartal savivaldybė ir Stambulo archeologijos muziejai pradėjo kasinėjimus, kurių metu kalvos pietiniame šlaite buvo rasti romos ir ankstyvosios bizantinės epochos pirties, bažnyčios ir kapų likučiai. Manoma, kad pirtis buvo naudojama nuo šeštajame iki keturioliktojo amžių; archeologai rado ašarų buteliukus, stiklines apyrankes, bizantinius monetus ir keramikos fragmentus. Tuo pačiu metu, 1974-1977 metais, toje pačioje vietoje buvo rasti pirties likučiai. Kasinėjimai, kuriuos vadovavo Kartal savivaldybės kultūros departamento vadovas, truko du su puse metų. Teigiama, kad likučiai yra susiję su bizantų rūmais, tačiau daugiau nei pusė teritor Žvelgiant į pietus, matosi Salos, į vakarus – ilgas Maltepe pakrantės žalias ruožas, o į rytus – Kartalio pastatų siluetai. Vėjas ant kalno yra stipresnis nei pakrantėje, todėl pavasarį ir rudenį rekomenduojama vilkėti vieną drabužių sluoksnį daugiau. Lengviau yra užbaigti pasivaikščiojimą pakrantėje, todėl geriau pirmiausia užkopti į kalną, o nusileisti jau Dragos pakrantėje. Pakrantės takas jungiasi su Maltepe pakrantės parku ir Kartalio pakrante, o abiem kryptimis galima vaikščioti toli nuo eismo. Ant pakrantės esantis savivaldybės socialinis centras yra puiki vieta, kur galima pasėdėti ir grožėtis jūros vaizdais, nusileidus nuo kalno. Naktį, pilnaties metu, į šią vietą dažnai ateina žmonės. Kalnas yra atviras visiems, čia nėra bilietų ar įėjimo laiko apribojimų, tačiau universiteto kompleksas ir archeologinė teritorija yra matomi tik iš išorės, į juos neleidžiama. Norintiems atvykti viešuoju transportu, artimiausios geležinkelio stotelės yra Cevizli (Maltepe pusėje) ir Atalar (Kartalio pusėje). Iš abiejų stotelių galima nusileisti prie pakrantės ir užkopti į kalną. Autobusai ir mikroautobusai, važiuojantys tarp Bostančio ir Tuzlos, važiuoja šalia Dragos pakrantės. Tiems, kurie atvyksta pėsčiomis iš Maltepe pakrantės parko, kalnas yra natūralus pasivaikščiojimo pabaigos punktas.