Büyükçekmece Gölü

Büyükçekmece ežeras yra didelis vandens telkinys, esantis Stambulo vakaruose, prie Marmaro jūros pakrantės. Jis aprūpina miestą dalimi geriamojo vandens. Geografai jį apibūdina kaip jūros įlankos arba lagūnos ežerą, nes jo kilmė siejama su upės slėniu, kuris susijungė su jūros vandeniu. Karasu upė, tekanti iš Čatalcos regiono į pietus, turėjo savo žemutinę dalį, kuri buvo žemiau pakyliančio jūros lygio, todėl susiformavo įlanka. Laikui bėgant, prie įlankos burnos susikaupė smėlis, žvyras ir molis, susiformavęs barjeras, kuris atskyrė įlanką nuo jūros ir suformavo šiuolaikinį ežerą. Siauras kanalas, jungiantis ežerą su jūra, per ilgą istoriją buvo kliūtis keliautojams. Ežeras pavadintas pagal šį kanalą, nes anksčiau, kai nebuvo tilto, žmonės persikeldavo per jį dideliais laiveliais, kurie buvo vadinami "çekmece". Pagal Büyükçekmece rajono istorijos aprašymą, Bizantijos šaltiniuose šios pakrantės apgyvendintos vietovės pavadinimas buvo Atirus arba Atira. Vėliau per šį kanalą buvo pastatytas didelis akmeninis tiltas, kuris buvo vadinamas Kanuni Sultan Suleyman tiltas. Ši struktūra iki šiol stovi prie ežero pakrantės. Pagal duomenis iš anglų kalbos „Wikipedia“, ežero plotas yra apie 28 kvadratiniai kilometrai, ilgis – apie 7 kilometrai, o plotis – apie 2 kilometrai. Dėl Turkijos valstybės vandens ūkio ministerijos atliktų darbų, ežero gylis yra šiek tiek daugiau nei 8 metrai. 1980-ųjų pabaigoje, ežeras buvo atjungtas nuo jūros statant užtvanką, todėl tapo šviežio vandens rezervuaru. Pagal Turkijos vandens ūkio įmonės (İSKİ) duomenimis, Büyükçekmece užtvanka pradėjo veikti 1989 metais, o ežero vanduo yra valomas Büyükçekmece geriamojo vandens valymo įrenginiuose ir tiekiamas į miestą. Tame pačiame šaltinyje teigiama, kad užtvanka kasmet gali tiekti apie 100 milijonų kubinių metrų vandens, o jos baseinas yra 620 kvadratinių kilometrų ploto. Tarp užtvankos ir jūros liko nedidelis, šiek tiek sūrus ežeras, vandens rezervuarai ir nendrynai. Ežeras yra svarbus paukščių buveinei, o organizacija „BirdLife International“ 1989 metais įtraukė jį į svarbių paukščių teritorijų sąrašą. Šaltiniuose rašoma, kad anksčiau ežere gyveno apie 30 žuvų rūšių, o šiuo metu jų liko 15, iš kurių Paukščių stebėjimas yra efektyvesnis ankstyvais rymais ir pavasario bei rudens migracijos sezono metu. Būkite ramūs, naudokite binoklius ir vaikštinėkite, tai padės jums pastebėti vandens paukščius, gyvenančius tarp nendrių. Vasaros dienomis, kai prie ežero yra mažai šešėlių, būtinai dėvėkite kepurę ir turėkite su savimi vandenį. Pasiekti ežero pietinį pakrantę galima pėsčiomis iš Büyükçekmece miesto centro, o tuo pačiu maršrutu galima apžiūrėti ir Kurşunlu Han bei Kanuni tiltą. Tiems, kurie atvyksta viešuoju transportu, rekomenduojama iš vienos iš vakarinės metro linijos galutinių stotelių persėsti į İETT autobusą, kuris nuvažiuos iki Büyükçekmece centro. Rekomenduojame patikrinti aktualią autobusų linijų ir eismo informaciją oficialiuose İETT kanaluose. Pagal rajono istorijos duomenis, Büyükçekmece per ilgą laiką buvo poilsio vieta kariuomenėms ir keliautojams, todėl rajone galima rasti karavanserajų, viešbučių ir vonių liekanų. Iki 1987 metų Büyükçekmece buvo priklausęs Çatalca, o tada tapo rajonu. Pagal Turkijos Vikipedijos duomenų, gamtos parko projekto visos dalys apima daugiau nei 12 milijonų kvadratinių metrų plotą. İSKİ teigia, kad Stambulas aprūpinamas paviršiniais vandens šaltiniais, o lietingais metais vanduo kaupiamas tvenkiniuose; Büyükçekmece yra viena iš šios sistemos vakarinės grandinės dalys. Saulėlydyje ežero paviršius įgauna oranžinę spalvą, sukuriant ramią panoramą visiems, kurie stebi iš kranto.