Belevi Anıt Mezarı

Šis memorialinis paminklas, esantis Selçuko miesto Belevi rajone, prie Izmiro–Aydino kelio, yra vienas iš didžiausių helenistinės kapavietės architektūros pavyzdžių Anatolijoje. Remiantis „Aktüel Arkeoloji“ duomenimis, paminklas buvo pastatytas apie 15 kilometrų į šiaurę nuo Efeso, netoli senovinės Efeso–Sardės kelio. Vietiniai gyventojai jį vadina „Yatık Kale“ (gulėjęs pilies), nes iš tolo jis atrodo kaip didelis akmenų gabalas, atitrūkęs nuo šlaito. Paminklas buvo suprojektuotas, įkvėptas vieno iš Septynių pasaulio stebuklų – Halikarnaso mauzoliejaus. Kadangi originalus Halikarnaso mauzoliejus nebeegzistuoja, Belevi yra viena iš nedaugelio vietų, kur galima pamatyti tokio tipo paminklą. Vis dar diskutuojama, kam buvo skirtas šis paminklas. Kai kurie tyrinėtojai, tokie kaip Büyükkolancı ir Baranaydın, mano, kad statybos prasidėjo apie 300 m. pr. Kr., kai Efesą įkūrė Lysimakhos. Tačiau Austrijos archeologijos instituto 2016 m. paskelbto tyrimo duomenimis, statybos vyko tarp 310 ir 280/270 m. pr. Kr., o paminklas skirtas Antigonos Monophthalmosui. Kita, senesnių šaltinių pagrįsta, nuomonė teigia, kad baigiamas statyti paminklas buvo skirtas Seleukido karaliui II Antiokui, mirusiam 246 m. pr. Kr. Šis neaiškumas dar labiau įdomina paminklą; lankytojas gali apžiūrėti karaliaus kapą, kurio tapatybė nėra visiškai žinoma. Paminklas buvo pastatytas, naudojant natūralų akmenį, kuris buvo apdorotas ir padengtas akmeninėmis plokštėmis. Ant trijų laiptų esančioje kvadratinėje platformoje, kurios viena pusė yra apie 29,6 metro ilgio, iškilęs paminklas; „Aktüel Arkeoloji“ duomenimis, platformos aukštis yra 11,5 metro. Platformos viršų supo Dorikos stiliaus frizas su triglifais ir metopais. Viršutiniame aukšte, kurio kiekvienoje pusėje buvo aštuonios Korintinio stiliaus kolonios, buvo pastatytas šventyklos stiliaus pastatas; šio aukšto aukštis taip pat buvo apie 11,5 metro. Kolonų galerijoje buvo išlikusios dažytos reljefinės kompozicijos, vaizduojančios laidotuvių scenas ir kentaurų kovas. Atrajų kraštuose buvo išlikusios liūtų-grifonų skulptūros, o kampuose – arklių poros. 1998–2000 metų tyrimų metu nerasta jokių piramidės formos stogo likučių, o Paminklą moksliniam pasauliui pristatė Austrijos archeologijos institutas. Jį kasinėjo Camillo Praschniker ir architektas Max Theuer 1930-aisiais, o 1970-aisiais Wilhelm Alzinger tęsė darbus, o rezultatai buvo paskelbti 1979 metais. Nuo 1998 metų vykdomi nauji Peter Ruggendorferio tyrimai 2016 metais buvo surinkti į atskirą tomą. Šiandien paminklas stovi netoli kelio, tarp laukų. Šaltiniuose neaptariamas reguliarus įėjimo sistema, todėl dėl lankymo sąlygų kreipkitės į Efeso muziejaus administraciją. Selčuko savivaldybės ir visitizmir puslapiuose pateikiamos paminklo koordinatės ir nuorodos, kaip jį pasiekti; nuo Selčuko automobiliu reikia nuvažiuoti apie 15 kilometrų. Pirmiausia pažiūrėkite iš pietryčių; iš ten geriausiai matomas iš akmens išdrožtas paviršius ir platformos laiptai. Vėliau apžiūrėkite aplink išsklaidytus korintinius kapitelius, fragmentus ir frizų blokelius; kai kurie iš jų yra paslėpti tarp žolės. Vasaros mėnesiais teritorija yra be šešėlių, o žolė užauga aukštai; pavasario vizitas yra vėsesnis ir leidžia geriau apžiūrėti. Planuodami apsilankymą, galite kartu aplankyti Paminklą, Garo Lokomotyvų Muziejų ir Ayasuluk pilį, tai puikus būdas pažinti Selčuką, o ne tik Efesą.