Aziziye Tabyası

Aziziye fortifikacijos kompleksas yra vienas iš Osmanų imperijos laikų gynybinių statinių, įsikūrusių Erzurumo mieste, Top kalno šlaituose. Tai yra žinomesnis iš miesto fortifikacijų. Pagal provincijos kultūros ir turizmo departamento kelionių vadovu, pagrindinis fortifikacijos kompleksas yra Top kalno pietinėje pusėje, apie 2068 metrų aukštyje. Statyba buvo pradėta 1867–1872 metais sultono Abdülazizo įsakymu, pagal Fosfor Mustafos Pašos projektą. Pagrindinis tikslas buvo kontroliuoti Erzurumą ir Karsą jungiantį kelią, einantį iš rytų. Šiandien Aziziye fortifikacijos kompleksas kartu su gretimu Mecidiye kompleksu yra Nene Hatun istorinio nacionalinio parko ribose. Erzurumą supančios fortifikacijų linijos yra daug didesnės nei vienas statinys. Kultūros portale teigiama, kad miesto apylinkėse yra 21 fortifikacija, pastatytos ant aukštų kalvų, iš kurių leidžiasi gera perspektyva. Rašoma, kad pirmosios fortifikacijos buvo pastatytos dar XVIII amžiuje, per Osmanų-Irano karus. Gazi universiteto tyrėjo Ermano Aksoyo straipsnyje nurodoma, kad buvo identifikuota 44 fortifikacijos, egzistavusios XVIII ir XIX amžiais. Turkijos religinės enciklopedijoje (TDV İslam Ansiklopedisi) teigiama, kad Aziziye ir Mecidiye, kartu su kitomis fortifikacijomis, buvo pastatytos iki 1877 metų, o kitos, esančios miesto šiaurėje, pietuose ir rytuose, – vėliau. Kelionių vadove nurodoma, kad statant šį kompleksą buvo panaudoti ir Erzurumo pilies akmenys, kurie buvo iš dalies sunaikinti. Aziziye pavadinimas iš tikrųjų apima tris artimus statinius. Pirmasis statinys yra U formos, vakarinėje pusėje yra vadavietės, o kitose dalyse – skliautinių arkų, vedančių į tunelinių patalpų, išdėstymas. Rytinės ir šiaurinės sienos yra pastatytos iš atskalūtų akmenų, o kitos sienos – iš žvyro akmenų. Antrasis statinys yra apie 200 metrų į šiaurę nuo pirmojo, susideda iš pusmėnulio formos žemės kupolo ir dviejų akmeninių konstrukcijų, esančių jo galuose. Trečiasis statinys yra reguliarios šešiakampės formos ir buvo pastatytas, kad būtų kontroliuojamas Pasinler lygumos iš Vank upės atšaka einantis kelias. Šio statinio kieme yra šuliniai, o vartų ir langų arkose naudojamas bazaltas, sienose – tamsiai rudas akmuo, o stoge – plytos. Kultūros portale taip pat aprašoma bendra fortifikacijų struktūra. Šalia viena kitai Aksoy straipsnis aprašo, kaip žmonės bėgo į miestą, kai buvo pranešta apie tvirtovės užimimas, ir kaip jie dalyvavo kovose su akmenimis ir lazdomis. Pagal turizmo gido informacija, priešais tvirtovę yra 1953 metais pastatytas Aziziye memorialas ir Nene Hatun kapo, kuris tapo gynybos simboliu. Nene Hatun 1955 metais pirmą kartą buvo apdovanota „Metų motinos“ titulu, tačiau tuo pačiu metais mirė Erzurume. Miestas, kurio ne pavyko užimti per kovas, pagal Turkijos Islamo enciklopediją, buvo atiduotas 1878 metų pradžioje pasirašytos paliaubų sutarties pagrindu, o vėliau, 1878 metų liepos 13 dieną, buvo iš naujo apleistas Berlyno sutarties pagrindu. Ši teritorija, ilgus metus buvusi karinės saugumo zona, 2009 metų gegužės 18 dienos nutarimu buvo paskelbta 387 hektarų istorijos nacionaliniu parku. Kiekvienais metais lapkritį prie Aziziye ir Mecidiye tvirtovių organizuojamas memorialinis žygis. Pagal Kultūros portalo informaciją, tvirtovės yra maždaug trys kilometrai nuo miesto centro, miesto rytuose, šalia Kars kelio, šiaurėje nuo karinės bazės, ir į jas galima pasiekti privačiais arba komerciniais automobiliais. Kadangi šlaitas yra atviras, vasarą geriau dėvėti kepurę, o žiemą – šiltesnius drabužius. Žvelgiant iš memorialo link vakarų, galima išvysti visą miestą, o pietuose – Palandöken kalno šlaitus, sudarantys platų panoramą.