Alaeddin Tepesi

Alaeddin Tepesi yra kalva, esanti Konjos miesto centre. Šią kalvą žmonių rankomis sukaupta per tūkstančius metų, o miesto istorija iš esmės susiformavo aplink ją. Kalva, esanti netoli Konjos lygumos vakarinio pakraščio, prie kalnų šlaitų, yra ovalo formos, maždaug 450 metrų ilgio ir 350 metrų pločio, o jos aukštis siekia 20 metrų. Turkijos religijos enciklopedijoje rašoma, kad šioje nedidukėje pakilumoje buvo įkurta miesto pirmoji gyvenvietė, nors neaišku, kas ją įkūrė. 1941 metais Turkijos istorijos instituto atlikti kasinėjimai parodė, kad pirmoji gyvenvietė čia atsirado jau III tūkstantmetyje prieš Kristų, ankstyvajame Bronzos amžiuje. Vėliau kalva atsidūrė Hititų, Frygų, Lydijos ir Persijos imperijų valdžioje. Manoma, kad miesto pavadinimas kilęs iš frygų kalbos žodžio "Kawania", o graikų kalboje jis buvo vadinamas "Konion", o Romos ir Bizantijos laikais – "Iconion". Konjos archeologijos muziejuje eksponuojamos frygų laikotarpio, su figūromis dekoruotos, durų fragmentai taip pat buvo rasti šioje kalvoje. Romos ir Bizantijos laikais kalvą supančios sienos buvo atnaujintos, o miestas augo šių sienų viduje ir aplink jas. XI amžiaus pabaigoje, kai Konja buvo Anadolijos Selčukų valstybės sostinė, Selčukų rūmai buvo pastatyti šiaurinėje kalvos pusėje. Šiaurinėje kalvos pusėje esanti Alaeddin mečetė, pastatyta 1220 metais, yra didelis Selčukų statinys ir iki šiol yra labiausiai atpažįstama kalvos silueto dalis. Selčukų laikotarpiu kalvos viršuje esanti tvirtovė buvo miesto vidinė tvirtovė. Augantis miestui, 1221 metais aplink jį buvo pastatytos naujos, apie 4 kilometrus ilgos, išorinės sienos su bokštais. Išorinių sienų viduje esanti kalvos tvirtovė prarado savo svarbą, o vakaruose buvo pastatyta nauja vidinė tvirtovė, vadinama Ahmedek. Kalvos šiaurinėje pusėje, ant sienos bokšto, stovi Selčukų paviljonas, kuris yra vienintelė išlikusi Selčukų rūmų dalis. Turkijos religijos enciklopedijoje teigiama, kad šis paviljonas, žinomas kaip Alaeddin paviljonas, buvo pastatytas II Kılıçarslan laikotarpiu (1155-1192), remiantis langų apvadų dekoratyviniais rašiniais. Evliya Çelebi rašo, kad paviljoną, sugriovusį dėl žemės drebėjimo, atstatė Alaeddin Keykubad, ir todėl jis Šiame rūme 1941 m. atliktų kasinėjimų metu rastos keraminių plytelių kolekcijos šiandien eksponuojamos netoliese esančiame Karatay madrasės keraminių dirbinių muziejuje. Kitos dalys buvo išskirstytos į muziejus Stambule, Berlyne ir Paryžiuje. Osmanų laikotarpiu, sultonas Fatih Sultan Mehmed, 1468 m. užimdamas Koniją, atstatė sugriuvusius gynybinius sienus. Charles Texier, kuris lankėsi mieste XIX amžiaus viduryje, rašė, kad sienų akmenys buvo nuimti ir panaudoti naujose konstrukcijose. Pagal „TDV Islamo enciklopedijos“ duomenimis, šiandien išlikusių sienų fragmentų nėra nei išorinėje, nei vidinėje pusėje; vienintelė išimtis yra rūmų pamatų liekanos. XIX amžiaus pabaigoje kalvas buvo išvalytas nuo namų, o nuo 1910 metų jis buvo apželdintas ir paverstas miesto poilsio zona. 1902 m. buvo atidarytas akmeninis vandens rezervuaras, kurį pastatė gubernatorius Avlonyalı Ferid Paşa, siekiant išspręsti miesto vandens trūkumą, o jis buvo naudojamas iki 1954 m. 1982 m. kalvas buvo įtrauktas į archeologinių, istorinių ir gamtosaugos objektų sąrašą. Šiandien kalvas yra kaip parkas miesto centre, su žalia veja, pušimis ir pavėsiomis takais. Geriausia pradėti ekskursiją nuo rūmų liekanų, esančių šiaurinėje pusėje, ir toliau eiti takais, apkeliaujančiais kalvo perimetrą. Iš aplinkkelio matosi, kaip aukštai kalvas iškilęs iš lygumos, o tai leidžia suprasti, kokio amžiaus yra šis archeologinis kompleksas. Vakarais, kai kalvas apšviečiamas, Selčukų architektūros akmeninės sienos matomos iš po medžių. Kalvo perimetru eina Konijos tramvajaus linija, todėl į jį lengvai galima pasiekti iš daugelio miesto vietų. Netoliese, vakaruose, yra İnce Minareli madrasė, o šiaurėje – Karatay madrasė, iki kurių galima nueiti pėsčiomis per kelias minutes. Todėl kalvas yra natūralus taškas, iš kurio galima pradėti pažintį su senosios Selčukų Konijos istorija. Parkas yra atviras visus metus, tačiau prieš apsilankant muziejų pastatuose, rekomenduojama patikrinti jų darbo valandas oficialiuose tinklalapiuose.