Jei gyvenimą laikome teatru, mes esame tauta, kuri nuolat pamiršta savo dialogus, bet yra pasaulinio lygio improvizacijos meistrai.

Mokydamasis atskirti tragediją nuo komedijos, supratau, kad tikroji filosofija slypi toje neprilygstamoje pasiryžime, kurį parodo mažo parduotuvėlės savininko žodžiai: „Nėra trūkumų“.

Yusuf Sarıkaya šioje parodoje įprastas kasdienio gyvenimo momentus paverčia filosofiniais klausimais.

Vietoj to, kad ieškotume atsakymo į klausimą „Kodėl mes čia esame?“, mes stengiamės suprasti, „kodėl vis dar esame čia ir kodėl vis dar juokiamės?“

Mes, savo šalies žmonių garsiąją ironiją deriname su egzistencijos absurdiškumu, paversdami gyvenimo tragišką atkartojimą linksmu spektakliu.

Pažvelgti į savo pačių gyvenimą tarsi iš šalies, tarsi būtųme objektyvus stebėtojas – galbūt tai yra sąžiningiausias būdas suprasti pasaulį. Tai tarsi šiek tiek Platono, kartu su šiek tiek „mūsų brolio Huseino...“.

Šioje vieno žmogaus kelionėje, kurioje susiduria rimtumas ir humoras, o filosofija – su kasdienybe, kartu pažangime už scenos slypinčią ironiją.