TROYA

Trojos istorija yra tokia pat sena kaip ir Biblijos pasakojimai.

Čanakkalės mieste, Hisarlık regione, prieš tūkstančius metų įkurtas senovinis Ilijo miestas, kurį hititai vadino „Wilusa“, taip pat tapo senos legendos šaltiniu. Tai viena iš seniausių ir žinomiausių žmonijos istorijos pasakojimų, kuriame persipina svajonės ir realybė, mokslas ir utopija. Vakarų civilizacija savo kultūrinį paveldą yra labai įsipareigojusi Trojos legendai. Ši istorija, manoma, vyko maždaug 1180 m. pr. Kr., ir vėlgi buvo įamžinta anatolijos poeto kūryboje. Šią istoriją, kuri buvo užrašyta garsaus Izmyro poeto Homero epiniuose kūriniuose „Iliada“ ir „Odisėjoje“, žino visa pasaulio literatūra. Ji yra tokia pat svarbi ir reikšminga kaip ir bet kuri religinė knyga, ir per ilgą istorijos eigą tapo paslaptingu nuotykiu, kuris labiausiai domino visų tautų istorikų.

Šis susidomėjimas, tyrimai ir kelionės, baigęsi tuo, kad vokiečių archeologas Heinrich Schliemann vėl atgaivino Troją, paversdamas legendą tikra istorija. Pasitelkęs legendų pasakojimus, jis „palptinėdamas“ rado žmogaus lobius, kurie buvo išgabenti į užsienį, o tai tapo vienu iš moderniosios archeologijos pagrindų. Schliemannas mums parodė: „Iš griuvėsių sklindantys garsai yra mūsų praeities garsai.“ Tie, kurie negirdi praeities garsų, negali išgirsti ateities. „Anadolu Ateşi“ šokių kolektyvas atgaivina Trojos legendą. Sveikiname šį nesenstantį meno kūrinį, atvykstate į jį po trijų tūkstančių metų nuo jo atsiradimo. Nuo Hitių karaliaus Tuthalios iki Achilo, nuo Aleksandro Didžiojo iki Romos imperatoriaus Cezario, nuo Persų karaliaus Kserkso iki Bizantijos imperatoriaus Konstantino, nuo sultono Mehmeto Fatih iki Mustafos Kemalio Atatürko – šis šviesus miestas, kuriame svajojo daugybė pasaulio lyderių per amžius. Šauksmai, sklindantys iš Trojos griuvėsių, ir tūkstantmečius senos mistinės mintys – tai atgimimas, skirtas visai žmonijai. Trojoje yra laikas, Trojoje yra vieta, Trojoje yra meilė ir ribos... Intensyvus darbas, vykstantis prarastos mitologijos šešėlyje, yra istorijos, kurią buvo siekiama pamiršti, ir muzikinio pasipriešinimo išraiška.

Mustafa ERDOĞAN.
Generalinis meno vadovas.