Taksim'e Kadar

„Taksim“ spektaklis sukurtas taip, kad kiekvieną veikėją parašytų skirtingas autorius, o Zelal Buldan sujungtų visus tekstus į vieną. Kaip ir tikroje mikroautobuso kelionėje, kai nežinome keleivių, su kuriais važiuojame, istorijas, taip ir autoriai, kurdami savo veikėjų istorijas, nebuvo informuoti apie kitų keleivių pasakojimus.

Lietaus drėgną Stambulo rytą, autobusiuke, važiuojančiame iš Bakırköy į Taksim, susiburia šeši keleiviai – skirtingo amžiaus, socialinės padėties ir gyvenimo būdo – bei vienas vairuotojas. Kiekvienas iš jų pradeda kelionę, kupiną savo problemų, vidinių monologų, svajonių ir gailesčių. Laikui bėgant, autobusiukas tampa tarsi išpažkų vieta; vienas po kito atskleidžiamos meilės kančios, nusivylimai, baimė mirti, šeimos spaudimai ir asmeniniai konfliktai. Pasakojimas vyksta per subtilią sąveiką tarp personažų, kurie retai tiesiogiai bendrauja, tačiau nuolat vienas kitą stebi ir atskleidžia savo vidinį pasaulį. Visi personažai yra kelionėje – tiek vidinėje, tiek santykiuose su visuomene.