
Posta Kutusu
Posto Dėžutė”, iš Kayseri İncesu’ į Stambulą atvykusio jaunojo
sargybinio Osmano, kuris laiškais paliečia vienišų ir
nuliūdusių žmonių gyvenimus, vidinė gyvenimo
istorija.
Kiekviena pašto dėžutė simbolizuoja nepabaigtą meilę, nesibaigiančią
tolią, slepiamą skausmą ir kalbėti negalintį širdį.
Osmanas tampa balsu motinai, kuri negauna atsakymo, užsidariusiam
jaunimui, senam mašinistui,
piktam orkestro
vadovui ir poezijoje skęstančiam poetui.
Geri ketinimai, kuriuos jis išreiškia, laikui bėgant suartina
gyvenančius tame pačiame name; apšviečia gyvenimus,
kurių niekas neatsidaro.
Tačiau, kai jo rašyti laiškai iškyla, Osmanas
pats atsiduria teismo salėje. Pasakojimu
jis parodo, kad nieko neapgaudinėjo; tik norėjo
užgydyti žmonių kraujuojančias žaizdas.
“Posto Dėžutė”, tai vieno žmogaus kelionė, kuri pasakoja apie
mieste prarastų žmonių vidinį balsą
ir kaip žmogus gali padėti kitam, liūdnai
šypsodamasis.

