Keloğlanas tiesos šalyje.

Vaikams jis mokė apie sąžiningumo vertę ir apie tai, kaip svarbu pripažinti savo klaidą. Jis aiškino, kad sąžiningumas visada yra teisingiausias kelias.

Keloğlanas – sąžiningas, šypsantis jaunuolis. Jo geriausias draugas yra miela katė, kuriai jis duoda vardą Pisicik. Keloğlanas labai myli savo katę ir rūpinasi ja. Tačiau vieną dieną, kai Keloğlanas nežinojo, kai kurie kaimo vaikai slapta pagabeno Pisiciką ir nuvežė ją į kitą kaimą. Šis poelgis labai sužeidė Keloğlaną.

Kai Keloğlanas supranta, kad Pişikė pradingo, jis labai nuliūna ir iškeliauja ieškoti savo augintinio. Galiausiai jis sužino, kur yra Pişikė, ir jį randa. Tuo metu vaikai pradeda suprasti, kaip blogai jie padarė. Jie prisipažįsta Keloğlanui ir atsiprašo už savo veiksmus.

Keloğlanas džiaugiasi, kai vaikai nuoširdžiai pripažįsta savo klaidų ir jiems atleidžia. Tačiau jis jiems paaiškina, kaip svarbu būti sąžiningiems ir kaip blogai daryti dalykus be leidimo, ypač meluoti. Po šio įvykio kaimo vaikai išmoksta visada būti sąžiningi.

Šis teatro spektaklis vaikams paaiškina sąžiningumo vertę ir gerumo, pripažinus savo netinkamą elgesį, svarbą. Jis parodo, kad sąžiningumas visada yra teisingiausias pasirinkimas.