İnsancıklar

„...Ačiū jums, dėl jūsų dėka aš pradėjau skaityti, padėjote man įsimylėti teatrą, su jumis išmokau, ką reiškia gyventi...“

Makar Aleksejevičius ir jo didelė meilė, kartu ir giminaitė, Varvara Aleksejevna, pradeda susirašinėti Peterburgo šaltame, bet nuobodžiame ore. Jie vieni kitus mato labai retai, bijodami, kad apie juos pasisklistų kalbos. Varvara, būdama vos 17 metų, yra jaunesnė už Makarą, tačiau tai nesustabdo Makarą nuo jo neatsako meilės. Varvara, nepaisant savo jaunystės, jau yra patyrusi daug skausmo ir ieško apsaugos Makarą, kuris jai primena tėvą. O Makar yra labai vargšas valstybės tarnautojas. Jie mėnesiais siunčiasi laiškus pro vienas kito langus. Dienos virsta savaitėmis, savaitės – mėnesiais, o jie rašo vieni kitiems dešimtys laiškų... Štai mes tapame liudininkais šios meile kupinos, bet kartu ir labai liūdnos istorijos.