Herkes Yolunda

Tai istorija apie jauną moterį, kuri, skirtingai nei jos aplinkiniai, dar nėra patyrusi išsiskyrimo. Ji pasakoja apie jos kelionę, kurioje, kartu su žiūrovu, ji iš pradžių išeina iš kambario į gatvę, iš gatvės į mišką, prie jūros, o galiausiai – į stepę. Jauna moteris, vietoj impulsyvių reakcijų į visuomeninę sistemą, tarpusavio santykius, šeimos struktūrą ir didmiesčio gyvenimą, kurie trukdo jai keistis ir judėti į priekį, naudoja savo savitą, ironišką stilių, kad tai viską išnagrinėtų ir kovotų su šiomis realybėmis.
Tai pirmoji pjesė, kurios autorius, režisierius ir aktorius yra menininkas, dalyvaujantis įvairiuose teatro, šokio ir performanso projektuose, taip pat kurdamas ir savo projektus. Pjesės pasakojimo stilius grindžiamas originaliu garso dizainu ir judesiais, kurie tiria aktoriaus kūno fizines ribas, taip kurdamas pasakų pasaulį. Aktoriaus judesio ritmas, laikas, erdvė ir santykis su žiūrovais kurią scenoje būdingą „vaidinimo“ atmosferą. Personažo santykis su miestu, gatvėmis ir santykiais tarp vyrų ir moterų vyksta tiesmogiškai, sarkastiškai ir kritiškai.

*Menininkas įkvėpimo sėmėsi iš Sevgi Soysal apysakos „Aistringas žvilgsnis“ ir Tezer Özlü apysakos „Dar kartą Viduržemio jūra“.

"Visi išėjo."
Čia likau su įvairių žmonių nuomonėmis ir įsitikinimais.
Kas dabar pašalins šiuos eržinus?
Aš važiuoju į Bozkırą. Mano mama laukia manęs. Ji išlaisvina mane nuo rūpesčių.
Turiu suspėti...
Turiu išvykti...
Aš labai vėlavau.

"Dabar diena ar naktis?"
Ką gi mes tuo metu kalbėjome? Apie tą akimirką, kai diena tarsi virsta nakčia...
Net kai naktis virsta diena, kodėl niekas manęs... Ššš!
Mėginu rasti būdą, kaip išreikšti save be žodžių. Būtent dabar.
Ar galite sekti mano mintis?

------------

„Žaidimo 1 minutę ir 30 sekundžių trukmės dalyje naudojamas šviesos šaltinis, kuris gali sukelti fotosensobišką epilepsiją.“