„Visi panašūs į Kocą“ – teatro spektaklis.

Tekstilės užuolaidos.

"Ne, aš jaučiuosi šiek tiek geriau nuo vakar, bet viduje kažkas vis dar neatslūgo. Nesuprantu, mano pyktis tarsi kamuolys, kuris vis dar yra viduje. Jaučiu šaltą jausmą. Bet kartais man vėl blogai. Nuo vakar kažkas prilipo. Mano galva nesiliauja veikti, nuolat dirba. Mano galva, mano smegenys – viskas budri. Aš sakau: „Raminkis, mergautė“. Žinau, aš esu moteris, tai galbūt mano galva taip pat yra moteriška, todėl taip sakau. Tai moteris su akimis, kurios yra atviros kaip demono.“

Ayten, dirbanė viename iš barų, pasakoja savo istoriją. Ji pasakoja, kaip atsidūrė šioje vietoje, apie vyrą, kuris ją paliko, apie savo liūdesį, apie savo aistrą, apie kitus baro darbuotojus, kuriuos labai mylėjo, bet labiausiai – apie savo pyktį. Šis pyktis, kurį ji anksčiau negalėjo suprasti ir kurio prasmę suvokė palaipsniui, vieną dieną, kaip užšalęs langas, sudužo, ir po to niekas nebebūna kaip anksčiau.

22. „Direklerarası“ teatro apdovanojimai (individualus pasirodymas): Pınar Güntürkün.
24. „Yapı Kredi Afife“ teatro apdovanojimai (Metų geriausia aktorė): Pınar Güntürkün.

Parašė: Alis Çalışkan.
Vadovas: Hakanas Emre Ünal.
Žaidžiantis: Pınar Güntürkün.
Dramaturgija: Komandos darbas.
Režisieriaus asistentas: Alis Çalışkan.
Plakato dizainas: Yaşam Gülseven.
Techninis taikymas: Taha Arıkan.
Nuotrauka: Ayçin Çalışkan.
Gamyba: Scenos vaizdas.