Gupi ve Gülmeyen Kral

Mūsų name buvo tuščias butas. Jame niekas nesigyveno, tai buvo labai liūdnas būstas. Mes įėjome, norėdami palikti tortą, nes visi mėgsta tortą. Kai atidarėme spintelę, atsidūrėme visai kitame pasaulyje. Tai buvo tamsi, liūdna ir spalvų neturinti vieta. Ten buvo Karaliaus, kuris niekada nesijuokė, rūmų vieta. Karalius niekada nesijuokdavo, todėl ir jo karalystėje gyvenantys žmonės nesijuokdavo. Aš labai nuliūdau. Padarėme viską, ką galėjome, kad jį paguodume. Juk nėra nieko gražiau už šypseną.