Can Kırıkları Oyunu
„Tyli orkestrą“ veiksmas vyksta Austrijos psichiatrijos ligoninėje 1990-ųjų pradžioje. Filmas pasakoja apie konfliktą tarp vyriausiojo gydytojo dr. Arthuro Veitho, kuris prarado savo moralinius principus sistemos spaudimo dėl, ir idealistinio slaugytojo Stefano Neumann, ką tik atvykusio į tą ligoninę.
Ligoninėje yra kelios keistos istorijos: viena senovinė artistė (Klara), kuri, atgavusi sąmonę po operacijos, viską laiko tik spektakliu; vengrų pabėgėlė siuvėja (Mateo), nuolat siuvanti įsivaizduojamas siūles, bandydama įveikti šeimos netekimo skausmą, kurį patyrė pasienyje; besišlykčiojanti matematikės profesorė (Greta), kuri bando suprasti pasaulio pabaigą; jaunas kareivis (Josef), negalintis ištrinti iš atminties karo tragediją; ir jauna moteris (Magda), kuri pasitraukia į tylą, bandydama užmiršti tėvo tamsią paslaptį.
Naujai atvykęs į ligoninę Stefanas, tyrinėdamas pacientų asmeninius duomenis ir slaptus failus, pradeda pamažu silpninti Dr. Arthuro ilgamet kuriamą bendrininkų tinklą. Kraująstirpūs prisiminimai iš „ribos“ naktų, šeimos smurtas ir tylos sukeltos traumos išplaukia į paviršių per žiaurią konfrontaciją, pavadintą „grupine sesija“. Kai veikėjų maskos krenta viena po kitos, ligoninė virsta tragiška susidūrimo vieta, kurioje sunku atskirti, kas iš tikrųjų yra „delirijuojantis“ – gydytojas, sergantis psichikos sutrikimų, ar pacientai, nukentėję nuo savo pačių traumų.
