
Baran
“Aš esu Baran. Aš esu iš Dicle Bozovalı, Diyarbakır.-liydım. Jūs, matyt, sužinojote mano profesiją. Jigolo.. kaip. Tai yra asmuo, kuris lydi moterį už pinigus ar paslaugas. Lydintysis.”
Baran praleido didžiąją dalį savo gyvenimo kovodamas už išgyvenimą, dirbdamas jigolo ir įsidarbindamas bei išeidamas iš daugelio darbų, jis yra jautrus jaunas žmogus, ieškantis bent jau laimės, kurią galėtų įsidėti į maišelį ir pasiimti su savimi, bet linkintis to visiems.
Dėl nusikaltimo, kurio nepadarė, jis praleido dešimt metų kalėjime, tačiau, dėl jaunystėje padarytos nuodėmės, jis negali sau atleisti, kartu su tuo jis sugeba atleisti beveik visiems, net tiems, kurie jį įkalino. Širdis, kuri nori suprasti, o ne teisti... Baran, negalėdamas šio apkabinimo nukreipti į save, turi jaudinančią sielą, kuri gali greitai pasidžiaugti aplodismentais iš savo žiūrovų.
Baran, pasakojant įdomius įvykius, kurie jam nutiko, pasieks vietą, kur viskas prasidėjo.
“Nesikėliau, bėgau. Aš ėjau kažkur. Pamačiau, kad einu namo.”
