Uostos pietinė pakrantė, nuo Narlıdere iki Barbaros.

Pradėkite nuo vakarinės M1 metro linijos stotelės Narlıdere Kaymakamlık. Linija pasiekė šią stotelę 2024 metų kovo mėnesį. Rajone yra keturios stotelės, o tai reiškia, kad dabar į Narlıderę galima atvykti tiesiogiai iš Konako – tai yra pakrantės zona. Iš stotelės nusileidus į Sahilevleri, matysite, kaip rajonas nusileidžia nuo kalno į įlanką. Rajono centras yra gana aukštai virš jūros, o pakrantė – plokščia juosta. Atvykę prie pakrantės, būsite ant pėsčiųjų tako, kuris buvo įrengtas dviem etapais pagal „İzmir Deniz Kıyı Tasarımı“ projektą ir, remiantis šaltiniais, yra daugiau nei du su puse kilometro ilgio. Pradėkite savo pasivaikščiojimą nuo rytinio galo ir judėkite į vakarus, kad saulė ryto metu būtų už jūsų. Pakeliui rasite suolų, pagamintų iš natūralaus akmens ir betono. Jei neskubate, pasėdėkite ant vieno iš jų ir stebėkite Karşıyaka ir Çiğli liniją, esančią įlankos kitoje pusėje. Projekte taip pat įrengtos keturios žvejų prieplaukos, skirtos tiems, kurie nori būti arčiau jūros. Ryte čia dažnai galima pamatyti žvejus. Šioje pakrantėje taip pat yra medinė terasa, primenanti tą, kuri yra Bostanly. Ryte, kai ji būna tuščia, tai yra puiki vieta fotografijoms. Atkreipkite dėmesį į augalų pasirinkimą, nes jie buvo parinkti atsižvelgiant į atsparumą sūriam jūros orui ir vėjui. Be visus metus žaliuojančių medžių, tokių kaip kedras, akacija, slyva ir laurų medis, čia auga ir spalvingi krūmai, tokie kaip levandos, „kuşdili“ (liet. paukščių liežuvis), zakkumas ir gaura. „Bakü Parkı“ yra šioje pakrantės zonoje, o čia yra modernūs žaidimo aikštelės vaikams. Pakrantėje taip pat įrengtos skulptūros, kurios buvo atvežtos iš „İzmir Heykel Çalıştayı“. Ieškant šių skulptūrų, pasivaikščiojimas tampa įdomesnis. Tiems, kurie nori atvykti dviračiu, pakrantėje yra kilometro ilgio dviračių takas ir „BİSİM“ stotis. Rajone iš viso yra keturios „BİSİM“ stotys. Galite išsinuomoti dviratį ir nuvažiuoti iki tako galo, o tada grįžti. Vakariniame rajono pakraštyje, Limanreis, po to, kai buvo patikrintas vandens kokybė ir nustatyta, kad jis yra švarus, buvo planuojama įrengti viešąją paplūdimybį su mėlyna vėliava, kuris būtų artimiausias Po valandos trukmės pasivaikščiojimo, įlipkite į ESHOT autobusą, važiuojantį vakų kryptimi palei pakrantę, ir nuvykite į Güzelbahçe. Jei norite keliauti toliau laivu, nepamirškite, kad iš Güzelbahçe prieplaukos keliauja laivai, kuriuos eksploatuoja įmonė İZDENİZ. Šaltinis: TGRT Haber, Narlıdere Sahilevleri pakrantės projektas; Vikipedija, Narlıdere.

Šioje stotelėje pradėkite nuo Yalı rajono prieplaukoje; jei atvykote laivu, jau būsite ten. Yalı yra tankiausiai apgyvendintas rajono rajonas, o šis pakrantės ruožas yra pagrindinis vietos gyvenimo centras, čia yra žvejų uostas, žuvų rinka ir atnaujintas pajūrio takas. Rajono ekonomikos pagrindą sudaro žvejyba ir žemės ūkis, todėl verta pamatyti laivų atvykstantį į uostą ryte arba vidurdienį – tai yra šios stotelės autentiškiausias momentas. Aplink uostą yra žuvų rinka, puiki vieta, kur galima apžiūrėti prekystalius ir sužinoti, ką šioje įlankoje galima rasti skirtingais metų laikais.

Toliau pasivaikščiokite pajūrio taku, kuris tęsiasi nuo uosto iki nakties rinkos. Šis apie kilometrą ilgas ruožas buvo atnaujintas dviem etapais; čia yra palmiės, miesto baldai, parkai ir paplūdimys, todėl tai tarsi rajono promenada. Palei kelią yra suolelių, kuriuose galite pasėdėti ir pasigrožėti įlankos vakarinės, Urla kryptimi esančios dalies vaizdu. Kelyje taip pat yra mažesnių parkų, kuriuos galite naudoti kaip poilsio vietas, jei keliaujate su vaikais.

Vasaros mėnesiais Yalı rajone kiekvieną vakarą vyksta nakties rinka; jei keliaujate vasarą ir einate šia kryptimi, geriausia šią stotelę palikti vakarui. Šiek tiek toliau vakarų kryptimi, Siteler rajone, yra savivaldybės valdomas viešasis paplūdimys, o Maltepe pakrantėje taip pat galima maudytis. Rajone yra aštuoni paplūdimiai, iš kurių vienas yra pažymėtas "mėlynuoju vėliavėlių" ženklu; apie jų būklę sezono metu galite pasiteirauti savivaldybėje. Güzelbahçe pakrantė driekiasi nuo Narlıdere miesto Limanreis rajono rytuose iki Urla miesto Çamlıçay rajono vakaruose, todėl šioje kelionėje matysite tik nedidelę rajono pakrantės dalį.

Šios stotelės tema taip pat yra rajono pavadinimo istorija. Seniausias Güzelbahçe pavadinimas yra Kilizman, o šis pavadinimas kilo iš senovės miesto Klazomenai, kurio liekanos yra Urla İskele. 1936 metais jis tapo Urla priklausančiu kaimu pavadintu Kızılbahçe, 1957 metais gavo dabartinį pavadinimą, o 1993 metais tapo atskira apygarda. Tam tikrą laiką jis buvo sujungtas su Narlıdere ir tapo vienu apygarda pavadintu Narlıbahçe; todėl ryšys tarp pirmosios ir šios stotelės yra ne tik geografinis.

Nuotraukoms galite naudoti vaizdus, kuriuos fotograf

Urla prieplauka yra įsikūrusi prie Urla centro šiaurėje esančioje İskele rajone, ir tai yra svarbiausia šio maršruto istorinė vieta. Atvykus prie prieplaukos, pirmiausia pažvelkite į uosto rytinę pusę, į žemą kalvelį, per kurį eina kelias; tai yra Limantepe kalnelis. Kalnelis laikomas vienu iš seniausių Egejo jūros uostų, o jo gyventojų palikimas siekia nuo neolito iki bronzos amžiaus pabaigos. Ši archeologinė vieta 1950 metais buvo pristatyta mokslinei bendruomenei, o nuo 1992 metų ją tyrinėja Hayat Erkanal. Be sausumos kasinėjimų, vykdomi ir Haifos universiteto po vandeniu vykdomi tyrimai, tai reiškia, kad dalis šio uosto šiandien yra po vandeniu.

Archeologinė teritorija veikia pagal savo tvarkaraštį, todėl negalima bandyti į ją patekti; geriausia stebėti kalnelį iš kelio ir pakrantės. Šaltiniai teigia, kad šiuolaikinis kelias, vedantis į Urla prieplauką, kerta kalvelį iš rytų į vakarus, o prie pakrantės esančios vasaros rezidencijos pažeidė kalnelį. Žinant tai, sunku nepagalvoti, kad po keliu, kuris atrodo kaip įprastas pakelės plotas, slepiasi tūkstančius metų senumo sienos ir namai. Rasti melio obsidiano neolito sluoksniuose rodo, kad ši vieta jau labai seniai buvo uostas, susijęs su Egejo salomis.

Toliau, pasukite į šiaurę, link Karantina salos. Sala yra tiesiai priešais İskele rajoną, ir joje išliko senovės Klazomenai miesto liekanų; Klazomenai gyventojai, bijodami persų, persikėlė iš žemyninės dalies į šią salą. Pagal šaltinius, sala pirmą kartą buvo prijungta prie žemyninės dalies Aleksandro Didžiojo laikais, senovinis kelias laikui bėgant buvo sunaikintas, o dabartinė pakrantė buvo suformuota 1955 metais. Salos pavadinimas kilo nuo prancūzų 1865 metais įkurtų karantino įstaigų; šios įstaigos buvo naudojamos kovojant su epidemijomis iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Karantina sala yra viena iš trijų pasaulyje išlikusių karantino salų.

Salos vėlesnė istorija taip pat yra įdomi. 1950-aisiais čia buvo įkurta Jūros ir Saulės institutas, o 1960-aisiais – kaulų ir sąnarių ligų ligoninė; 1986 metais šios patalpos buvo paverstos Urla valstybine ligonine, o 2014 metais ligoninė persikėlė į naują pastatą už salos ribų. Šiand

Barbaros kaimą pasiekę, palikite savo automobilį prie kaimo įėjimo ir įeikite į gatves pėsčiomis; šią vietą geriausia apžiūrėti ne automobiliu, o vaikštant. Iki 2014 metų kaimas turėjo kaimo statusą, o šiandien tai yra Urla miesto dalis. Kaip pasakoja gyventojai, tai yra maždaug septyni šimtai metų senumo gyvenvietė. Seniau kaimas buvo vadinamas "Sıradam", tačiau 1928 m. kaimų sąraše jis buvo įrašytas kaip "Barbaros", priklausantis Češmės apygardos Barbaros valsčiui. 1940 m. gyventojų skaičius buvo 507, o 1955 m. kaimas buvo laikomas Urla priklausančios apygardos kaimų dalimi.

Pradėkite nuo kaimo aikštės, kurioje stovi paminklas. Tai yra kaimo susitikimų vieta, o už jos esančios kalvos atsiveria vaizdas į kaimo laukus. Vėliau pasivaikščiokite gatvelėmis ir ieškokite "oyuk" – tai vietinėje kalboje reiškia laukų apsaugos figūrėles. Nuo 2016 metų kaimo kampeliuose galima pamatyti įvairiaspalves figūrėles. Pirmąjį metus kaimo gyventojai dirbtuvėse pagamino apie 400 figūrėlių; tuo metu kaimo gyventojų buvo 416, taigi kiekvienam gyventojui teko po vieną figūrėlę. Figūrėlės susideda dėl karščio ir šalčio, todėl jas kasmet reikia keisti, todėl kiekvieną kartą, kai lankotės, matysite naujas figūrėles.

Šios figūrėlės turi vieną tikslą: atkreipti dėmesį į žemės ūkį. "Oyuk" festivalis buvo pradėtas bendromis pastangomis, siekiant atgaivinti žemės ūkį kaime, populiarinti kaimą, padėti gyventojams užsidirbti pinigų ir sustabdyti migraciją. Į pirmąjį festivalį atvyko 6000 žmonių, o festivalis kasmet vyksta vasaros pabaigoje. Kaimo turizmo istorija yra dar senesnė; nuo 1970-ųjų antrosios pusės iki 1998 metų, lankytojai, atvykę į tradicinius šokių pasirodymus, kurie vykdavo kartą per savaitę, galėjo įsigyti rankdarbius, kuriuos pardavinėjo kaimo moterys prie kelio.

2025 m. spalio 17 d. Barbaros kaimas buvo įtrauktas į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos geriausių turizmo kaimų sąraše. Nuo tada lankytojų skaičius padidėjo, todėl savaitgaliais ir festivalio dienomis gatvės būna pilnos žmonių. K