Polatlı miestas, Sekanijos fronto pėdsakais.

Eskişehirio kelio 31 kilometre, Alagöz kaimas. Čia yra dviejų aukštų ūkinis pastatas. Per Sakarijos mūšį Vakarų fronto vadovybės štabas buvo įkurtas būtent čia; namas priklausė kaimo gyventojui Ali Agai. Mustafa Kemalą tris savaites šis namas buvo jo vadavietė; 1921 m. rugpjūčio 12 d., apžiūrint frontą, jis nukrito nuo žirgo ir susilaužė šonkaulį, o šioje namo dalyje jis dirbo su susilaužusiu šonkauliu. Po karo namas iki 1965 m. liko šeimos būstinė, o tą patį metus palikuonys jį perdavė Švietimo ministerijai; 1967 m. jis atiteko Anıtkabir muziejaus valdymui ir buvo atrestauruotas. Viršutinis aukštas buvo atidarytas lankytojams 1968 m. lapkričio 10 d., o apatinis – 1983 m.

Name yra dvylika kambarių, kurių kiekvienas įrengtas pagal savo paskirtį karo metais: vyriausiojo vadovybės kambarys, štabo narių kambarys, ryšių kambarys, padėjėjų kambarys, karininkų valgėsių salė, Atatürko miegamasis ir valgomasis, poilsio kambarys, rūbų kambarys, biblioteka, suvenyrų kambarys ir karių kambarys. Čia eksponuojami daiktai ir dokumentai, priklausę Atatürko ir Vakarų fronto karininkams. Viršutiniame aukšte esančiuose vyriausiojo vadovybės ir ryšių kambariuose galite suprasti, kad šimto kilometrų ilgio frontas buvo valdomas ne iš lygumos, o iš šių dviejų mažo kaimo namo kambarių.

Praktiniai patarimai: namas yra nedidelis, todėl pakanka pusės valandos; kadangi tai yra pirmoji stotelė maršrute, geriausia atvykti ryte. Norėdami sužinoti apie lankymo dienas ir valandas, žiūrėkite naujausią informaciją, kurią pateikia muziejų valdančią instituciją. Jei anksčiau lankėtės Anıtkabire, čia galite pamatyti šios didelės istorijos paprastesnę versiją; vaikams lengva pasakoti apie kiekvieną kambarį, nes prie kiekvienų durų yra parašyta, kokia yra šio kambario paskirtis.

Šaltiniai: Kültür Portalı; Vikipedi, Alagöz Karargah Müzesi; Gordion Vakfı.

Ankaros–Eskišehirio geležinkelio stotis Malıköy buvo svarbus punktas Sakarijos mūšio metu, po štabo. Frontui buvo tiekiamos atsargos: amunicija ir kariai atvykdavo traukiniais, o sužeistiesiems pirmoji medicininė pagalba buvo teikiama pačioje stotyje; ji tuo pačiu metu veikė kaip medicinos punktas, logistikos centras ir karinių lėktuvų takas. Tai yra gyvenvietė, esanti 30 kilometrų nuo Ankaros–Eskišehirio magistralės, už šešis kilometrus nuo pramoninės zonos.

2007 metais priimtu sprendimu, stotis buvo paversta muziejumi, kuriame bendradarbiavo Generalinis štabas, Transporto ministerija ir Turkijos valstybės geležinkelių administracija (TCDD). Ji buvo atidaryta 2008 m. birželio 1 d. Dvare stovi paminklas, skirtas 5713 kariams, žuvusiems mūšyje, ir Atatürko statula civiliniu apdarbu. Didžiausias dėmesį patraukia objektai ant bėgių: viena 1897 m. Vokietijoje pagaminta lokomotyva, atrestauruota TCDD, ir šalia jos – 1909 m. pagamintas vagonas, taip pat Vokietijoje. Autentiški to laikotarpio lėktuvų maketai papildo šią istoriją. Traukinių ir lėktuvų skyriai yra apžiūrimi su garso efektais, o pačioje stoties pastate eksponuojami geležinkelio įrangos ir Turkijos nepriklausomybės karo eksponatai.

Skirti čia valandą; tai yra populiariausia vieta šeimoms su vaikais, nes karo istorija tampa konkrečiais objektais – lokomotyvu, vagonu ir lėktuvo maketu. Muziejus priklauso TCDD, todėl informaciją apie lankymo dienų tvarkaraščius rasite TCDD muziejų puslapyje. Keliaujant toliau į Polatlı, atminkite, kad artėjate prie pagrindinės karo linijos. Kelionė nuo Malıköy iki Duatepe trunka daugiau nei pusvalandį.

Šaltinis: Kultūros portalas; Vikipedija, TCDD Malıköy geležinkelio stoties muziejus.

Duatepe, esančiuose kaimelyje esanti vieta, į pietus nuo Polatlı. Tai vienas iš kalvų, kurių aplinkoje vyko Sakarijos mūšio paskutinė gynyba. 1921 m. rugsėjo 10 d. Aukščiausiojo komendanto pradėto kontratakos metu ši kalva buvo pirmasis nuo priešiškų pajėgų atgautas punktas; teigiama, kad čia prasidėjo graikų armijos pasitraukimas iš Anatolijos. Kalvos šone yra 81 karių kapai; jų vardai ir informacija išgraviruoti ant memorialinių sienų bronzinėmis raidėmis.

Paminklą ir skulptūras sukūrė valstybinis menininkas, skulptorius Metinas Yurduranur. Darbai buvo pradėti 1999 m. spalį, ant kalvos buvo pasodinti dvidešimt tūkstančių medžių, o paminklas atidarytas 2000 m. rugsėjo 12 d. Kompleksas susideda iš penkių dalių: automobilių stovėjimo aikštelė, kelias, pėsčiųjų takas, ceremonijų aikštelė ir pats paminklas. Skulptūrų grupė atspindi karo veikėjus: Atatiurkas ant žirgo, Atatiurkas su savo padėjėju, stebintis lauką per binoklį, Ismetas Inonu, maršalas Fevzi Čakmak ir Halide Edib Adıvar, atstovaujanti Turkijos moterims Nepriklausomybės kare. Visa kompozicija simbolizuoja Anatolijos žmonių žygį į pergalę ir civilizaciją Atatiurko vadovavimu.

Pagrindinė priežastis, kodėl verta čia atvykti, yra vieta: iš kalvos atsiveria vaizdas į laukus, ir be žemėlapio galima suprasti, kodėl mūšiai vyko būtent šioje vietoje; skulptūrų grupė su binokliais puikiai perteikia šį vaizdą. Pėsčiųjų taku einant, medžiai išaugo, tačiau kalva vėjavaityje; rekomenduojama dėvėti švarką. Duatepe yra nacionalinio parko Duatepe-Kartaltepe dalyje; ji uždara pirmadieniais, kitomis dienomis atvira lankytojams. Ceremonijų aikštelėje ir prie pavadinių sienos reikia išlaikyti tylą; rugsėjo viduryje, per metines, čia būna daug žmonių, todėl geriausia atvykti anksčiau. Iki Kartaltepe galima nuvažiuoti per kelias minutes.

Šaltiniai: Polatlı rajoninės valdybos informacija; EBA mokyklinio neformalaus ugdymo programa; Vikipedija, Duatepe (kalva).

Kartaltepe, esant apie šešis kilometrus į pietus nuo Polatlı, yra tiesiai E-90 greitkelio pakraštyje ir yra vienas iš labiausiai matomų taškų prie fronto linijos. Pagal šaltinius, 22 metrų aukščio plieninio Mehmetçik (turkų kareivis) skulptūros pamatas kartu su pačia skulptūra siekia 32–40 metrų aukštį. Skulptūra buvo atidengta 2008 m. rugpjūtį, o jos autorius yra Said Rüstem. Paminklas, dar žinomas kaip "Stotelė, keliautojau", yra skirtas 5713 kariams, žuvusiems Sakarijos mūšyje, ir yra matomas visiems pro šalį važiuojantiems automobiliams. Kartaltepe yra viena iš svarbiausių vietų, kur buvo sustabdytas graikų puolimas nacionaliniame parke.

Sakarijos mūšio ir Turkijos istorijos informacijos centras, esantis už paminklo, yra ilgiausia stotelė šioje trasoje. Centro, kurio pagrindas buvo padėtas tuo pačiu metu, kai buvo atidengtas paminklas, tikslas – pateikti informaciją apie mūšį. Jame yra ekspozicijų ir parodų erdvės, informaciniai ekranai, interaktyvūs eksponatai, šviesos ir garso spektakliai, trimačiai modeliai ir vaizdai, taip pat vaizdo sienos. Pagal informaciją, centras yra penkių aukštų, ir jame galima praleisti nemažai laiko. Jei atvykstate su vaikais, rekomenduojama visą dieną praleisti šioje vietoje, nes čia galima geriausiai suprasti laukų įtvirtinimų reikšmę.

Kartaltepe yra populiariausia nacionalinio parko lankytina vieta. Ji nedirba pirmadieniais ir antradieniais, o kitomis dienomis – dienos metu. Aktualią darbo grafiką ir, jei taikoma, mokestį, galite rasti regioninio biuro puslapyje. Aplink paminklą yra plati ir lygi teritorija, todėl pėsčiomis vaikštoti nėra labai daug. Iki čia nuo Duatepe galima nuvažiuoti per kelias minutes, o iki Şehitler Kaşı – trumpa kelionė. Galima apsvarstyti galimybę apžiūrėti abu paminklus ir centrą per vieną popietę.

Šaltiniai: Polatlı rajoninė administracija; Žemės ūkio ir miškų 9-asis regioninis biuras; Vikipedija, Mehmetçik paminklas.

Šis memorialas, esantis vos už Polatlı miesto ribų, Šeitių kalne, yra aštuoniasdešimt kilometrų nuo Ankaros. Jo statybos pradėtos pergalės penkiasdešimtmetį, 1971 m. rugsėjo 13 d., o lankytojams atidarytas 1973 m. spalio 28 d. Kultūros inventoriuje autorius nurodytas kaip Haluk Tezonar. Memorialas susideda iš trijų dalių: pagrindo, skulptūrų grupės ir muziejaus. Kelias prasideda nuo 915 metrų aukštyje esančios kalvos ir už 420 laiptelių užlipus pasiekia 970 metrų aukštį; kelias pradžioje yra platus, o aukštyn užlipus – siaurėja. Abiejose pusėse yra po 42 poros kolonų; kolonos simbolizuoja karo dienas ir naktis, o siaurėjantis kelias – pergalę prieš pranašesnes priešiškas pajėgas.

Laupelių gale yra reljefai, pasakojantys apie pergalę, ir muziejus. Muziejuje yra Turkijos vyriausiojo štabo vadovo Mustafa Kemalio, generolo Fevzi Çakmako ir Vakarų fronto vadovo Ismeto Inonu bustai; taip pat yra kolonų, kuriose įrašyti kariškių, nuo būrio vadų iki korpusų vadų, vardai; be to, yra dokumentų ir nuotraukų, susijusių su Sakarya mūšiu. Skulptūrų grupė vaizduoja kariškius, moteris ir vaikus, simbolizuodama, kad į karą dalyvavo visa tauta. Sakarya karių kapinės, esančios Polatlyje, buvo atidarytos 1932 metais; memorialas pastatytas po keturiasdešimt metų, siekiant pagerbti pergalę visame mieste.

420 laiptelių užlipimas yra sunkus, todėl lankytojai, ypač vyresnio amžiaus arba su mažais vaikais, turėtų pasidomėti, ar iki kalno galima nuvažiuoti automobiliu. Viršuje atsiveria vaizdas į Polatlı miestą ir apylinkes. Tai karių kapinių teritorija, todėl čia reikia laikytis tyloje ir pagarbos. Tiems, kurie atvyksta į Polatlı viešuoju transportu, tai yra vienintelė pasiekiamą vieta; kitos teritorijos yra uždarytos pirmadieniais, todėl geriau pasirinkti kitą dieną.

Šaltiniai: Kultūros portalas; Žemės ūkio ir miškų 9-asis regioninis valdymas; Kultūros inventorius; Vikipedija, Sakarya pergalės muziejus.

Norėdami užbaigti dieną, nukreipkite kryptį į šiaurės vakarus, link Yassıhüyük kaimo, esančio 29 kilometrus nuo Polatlı. Gordion buvo Frygijos sostinė; gyvenvietė ant kalvos egzistavo nuo III tūkstantmečio prieš Kristų iki Romos laikų, o lyguma yra pripildyta apie aštuoniasdešimt penkių kurganų, datuojamų nuo IX amžiaus prieš Kristų iki II amžiaus po Kristaus. Didžiausias iš jų yra Midaso kurganas: šiandien jo aukštis viršija 50 metrų, o skersmuo siekia beveik 300 metrų, ir jis buvo suformuotas maždaug 740 metais prieš Kristų. 1957 metais Rodney Young komanda pasiekė medinę kapo kamerą, kurioje buvo karalius, guldytas ant violetinio ir auksinio audinio, ant medinės karsto dėžės, kartu su bronziniais indais, bronziniais segtukais, odiniais diržais su bronziniais užsegimais ir išskirtinai išsilaikiusiomis išdrožinėtomis medinėmis baldais. Analizavus indų likučius, paaiškėjo, jog laidotuvių metu buvo valgyta avienos arba ožienos patiekalas ir gerta fermentuotas gėrimas. Manoma, kad kapas priklauso Mido tėvui Gordiui, o Mido įžengimas į valdžią buvo pirmasis svarbus projektas.

Kasimai prasidėjo XX amžiaus pradžioje, o nuo 1950 iki 1973 metų juos koordinavo Pennsylvania universiteto muziejus, vadovaujamas Young. 2023 metais Gordion buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 1963 metais atidarytas Gordion muziejus, kuriame chronologine tvarka eksponuojami artefaktai nuo Bronzos amžiaus iki Romos laikų; kalva ir kurganai yra netoliese muziejaus. „Kelionė traukiniu į Gordion“ aprašymas detaliai pasakoja apie šią kelionę; skirkite dvi valandas, kad apžiūrėtumėte kurganus, muziejų ir kalvą. Norėdami sužinoti apie darbo valandas, apsilankykite Turkijos muziejų generalinės direkcijos svetainėje; grįžimas į Ankarą yra apie 90 kilometrų, todėl pasirūpinkite, kad nepasimestumėte tamsoje.

Šaltiniai: Vikipedija, Gordion; Wikipedia, Gordion; Vikipedija, Gordion muziejus.