Maršrutas nuo Respublikos užtvankos iki Kurtboğazio, skirtas vandens transportui.

Šis užtvanka yra įrengtas ant Samsun kelio, 12 kilometrų nuo miesto centro. Tai yra lengvai pasiekiamiausia užtvanka Ankaroje. Ant Bayındır upės pastatyta žemės grunto užtvanka buvo sukurta 1962–1965 metais, siekiant tiekti geriamąjį vandenį miestui. Ji yra 30 metrų aukščio ir gali saugoti 6,97 milijono kubinių metrų vandens. Ežero plotas yra 0,71 kvadratinio kilometro. Šie skaičiai šiandien gali atrodyti nedideli; be to, 2011 metais, kai buvo pakeista jos statusas, ASKİ generalinis direktorius pareiškė, kad net ir visiškai užpildyta, ši užtvanka negalėtų patenkinti Ankaroje suvartojamo vandens poreikiams savaitę. Kai įsigaliojo didesni vandens šaltiniai, tokie kaip Çamlıdere, Bayındır buvo pašalinta iš geriamojo vandens tiekimo sistemai ir įstatymu pakeista į potvynių apsaugos struktūra. Maršrutas prasideda čia: galėsite pamatyti 1960-ųjų masto ir pabaigoje palyginti su Kurtboğazı, kurio talpa yra 101 milijonas kubinių metrų.

2005 metais savivaldybė pavertė ežero aplinką rekreacine zona pavadinimu "Mėlynasis ežeras". Ši teritorija apima 1 138 081 kvadratinių metrų plotą ir yra įrengta su dideliais medžiais, pikniko vietomis ir takais, skirtomis dienos pramogoms. Pasivaikščiokite pakrantėje, iš barjero viršaus pasižvalgykite į mėlynąjį ežerį; pavadinimas kilo iš čia. Įėjimą į vandenį draudžiama ir yra pavojinga, todėl laikykitės pakrantėje esančių įspėjamųjų ženklų.

Norintiems atvykti viešuoju transportu, EGO autobusai važiuoja į šią vietą per Mamak. Naujausių maršrutų numerių galite rasti EGO svetainėje. Atvykite ryte; savaitgaliais po pietų čia daugėja žmonių, norinčių piknikuoti, ir automobilių stovėjimo aikštelė greitai užsipildo. Vienos valandos pakaks: pasivaikščiokite pakrantėje, padarykite nuotrauką iš barjero viršaus, o tada vykstate į šiaurę, į Çubuk-1, esantį miesto rytuose.

Šaltiniai: Ankara savivaldybė, pranešimas apie Bayındır užtvankos statuso pakeitimą; Mamak rajonas, "Mėlynasis ežeras"; Vikipedija.

Mieste, 11 kilometrų šiaurėje, Čubuko upės slėnyje, stovi pirmoji Turkijos užtvanka. Tyrimai buvo pradėti 1927 metais, 1929 metais buvo priimtas sprendimas statyti betonines užtvankas, o 1930–1936 metais turkų įmonė, naudodama turkų inžinierius ir darbuotojus, ją pastatė. 1936 metų 3 dieną Atatiurkas atidarė šią 25 metrų aukščio betoninių arkų užtvanką, kuri galėjo išlaikyti 12,5 milijono kubinių metrų vandens. Šalia užtvankos pastatytas filtrų mazgas sukūrė pirmąją moderniąją Ankaroje geriamojo vandens sistemą. Ežeras greitai tapo populiaria vieta miesto gyventojams; jo pakrantėje esantis kazino daugelį metų buvo populiari vieta ankariams savaitgaliais.

Vėliau – ilgasis nuosmukio laikotarpis: dėl Čubuko upės taršos ir ežero užpylimo dumbliais, 1994 metais vandens tiekimas buvo sustabdytas, 2016 metais kazinas ir kiti objektai buvo nugriauti, o teritorija palikta apleistai. 2019 metais prasidėję atnaujinimo darbai: ASKİ komandos iškasė 550 sunkvežimių dumblų; 413 tūkstančių kvadratinių metrų plotas buvo atidarytas dar kartą 2020 metų 29 dieną, o užtvanka, po 27 metų pertraukos, 2021 metų pabaigoje vėl pradėjo kaupti vandenį.

Ką galima veikti: pirmiausia pakvėpinkite oro prie užtvankos, pažvelkite į betonines arkas ir supraskite, kokie buvo 1936 metų mastai. Įeikite per "Kitabeli Kapı" vartus, apsilankykite Atatiurko namuose ir "Bayrak Tepe" apžvalgos aikštelėje. 736 metrų ilgio gamtos takas ir 520 metrų ilgio dviračių takas apkeliauja ežerą. 219 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pikniko zonoje yra stalai ir laužų vietos, o 619 automobilių stovėjimo aikštelė yra didelė. Tiems, kurie atvyksta viešuoju transportu, EGO autobusų linijos, einančios Čubuko link, nuveža iki šios vietos; naujausią linijos numerį sužinokite iš EGO. Tai yra ilgiausia sustojimo vieta maršrute; skirkite jai pusantro valandos ir čia atlikite pietų pertrauką.

Šaltiniai: ASKİ, Čubuk-1 rekreacinės zonos pranešimas; ASKİ, Ankaroje vandens tiekimo istorija; Polatoğlu 2019, "Atatürk Yolu" žurnalas; Vikipedija.

Apie šešis kilometrus į šiaurę nuo Čubuko, šiek tiek pasukus nuo rajono centro. Šioje vietoje tiesiog stebite aplinką; priežastis – toliau paaiškinta. Kai Čubuko-1 užtenka, kitas žingsnis buvo žengtas aukščiau ta pačia upė: 1961–1964 metais pastatyta žemės grūdų užtvanka yra 61 metro aukščio, su 1,2 kvadratinio kilometro ežero plotu, ir saugo 22–24 milijonus kubinių metrų vandens. Ji aprūpina vandeniu Mendeko, Kišlos, Hacıkadino, Bağırkano, Čayiro ir Kırkpınaro upelius; vanduo 34 kilometrų vamzdynu patenka į Pursaklardes vandens valymo įrenginius ir tiekiamas tiek Ankarai, tiek Čubuko rajonui. Nors 1936 metų užtvanka jau nebeveikia, ši užtvanka vis dar atlieka savo funkcijas.

Kadangi ji vis dar veikia, tai riboja galimybes aplankyti. ASKİ (Ankaros vandens ir kanalizacijos administracija) paskelbė šios užtvankos baseiną specialia saugomuoju zonu: uždrausta įeiti į vandenį, rengti piknikus, kurti ugnis ir palikti šiukšles; savaitgaliais čia vyksta patikros. Institucijos argumentas yra aiškus: bet koks baseino užteršimas tiesiogiai atsiliepia vandens valymo išlaidoms ir vandens kainai. Čubuko savivaldybės svetainėje ši vieta yra įtraukta į poilsio zonų sąrašą; mes rekomenduoja laikytis ASKİ nustatytų taisyklių ir neiti prie kranto, neatsikvieskite ant antklodės.

Štai ką galite padaryti: iš tolo apžiūrėkite užtvanką ir ežerą, padarykite nuotraukų, kuriose matysis dydžio skirtumas tarp Čubuko-1 (25 metrai) ir šios užtvankos (61 metras), taip pat dviejų skirtingų upių potėkių. Šią vietą galite panaudoti vaikams paaiškinti, kodėl vandenyje negalima maudytis: šios dvi užtvankos, esančios viena šalia kitos, geriausiai paaiškina, kodėl vanduo, kuriame jie galėjo vaikštinėti rytais, šiandien yra neprieinamas. Pakanka dešimties minučių apžiūros; tada grįžkite į Čubuką ir vykdykite rodykles, kurios nuveda prie Karagölo: prieš jus – 28 kilometrų vingiuotas kelias.

Šaltiniai: ASKİ, Čubuko II užtvanka; ASKĮ įspėjimas, kad įėjimas į užtvankas yra draudžiamas; Čubuko savivaldybė; Vikipedija.

Po 28 kilometrų nuo Čubuko, kelias, nutolęs 68 kilometrus nuo Ankaros, pakyla iki 1630 metrų aukštį ir nusileidžia į mišką, esantį tarp Kavako kalno ir Yıldırım kalno. Karagöl yra mažas kraterinis ežeras, susiformavęs tarp vulkaninių uolienų. Nors iš išorės jis atrodė mažas, jo plotas yra 23,5 hektarų, o gylis siekia 70 metrų. Aplink jį esančios andezitinės ir dasitinės uolienos datuojamos nuo 12 iki 21 milijono metų, t. y., tos pačios mioceno vulkaninės veiklos, kuri vyko Kızılcahamam geoparkui. Pagal rajono administracijos informaciją, ežeras susiformavo nuošliaužos duobėje, atsiradusioje nuo Işık kalno, esančio šiaurėje. Kitos šioje vietovėje esančios stotelės yra sukurti žmonių, tačiau čia vyrauja natūrali gamta.

Ši teritorija yra apsaugoma gamtos parko statusu. Jos priežiūra buvo perduota savivaldybei konkurso būdu. Po to palei pakrantę buvo pastatytos užtvaros. Čia galima rengti piknikus ir vaikštinėti gamtoje. Įėjime yra restoranas, tualetas ir automobilių stovėjimo aikštelė. Čia auga ąžuolų, pušų, beržų ir kitų medžių miškinė. Šioje vietovėje užregistruota 27 rūšių samprotų. Rajono administracija šią vietą apibūdina kaip pereinamąją zoną tarp Vidurio Anadolijos sauso klimato ir Juodosios jūros drėgnumo. Net vasaros dienomis čia gali būti vėsoka, todėl rekomenduojama atsinešti švarką.

Pasivaikščiokite pakrantės keliu, kad galėtumėte įvertinti ežero dydį. Kadangi tai yra uždara sistema, iš ežero nėra išteklių. Maudytis jame draudžiama, o svarbu išlaikyti švarą. Kasmet šią vietą aplanko apie 100 000 lankytojų, o savaitgaliais po pietų čia būna daug žmonių. Skirkite apie valandą ir penkioliką minučių, kad nuvyktumėte į Kurtboğazį.

Šaltiniai: Tarım ve Orman Bakanlığı 9. Bölge Müdürlüğü, Čubuk Karagöl Tabiat Parkı; Čubuk Kaymakamlığı; Vikipedi, Karagöl (Čubuk).

Šiandienos paskutinė stotelė – Kurtboğazı užtvanka, esanti 56-ame kilometre į Stambulo kelią, Kahramankazan miesto Ciğir rajone. Ši žemės pylimo užtvanka buvo pastatyta 1963–1967 metais; jos aukštis – 54 metrai, o normaliame vandens lygyje ji gali sutalpinti 101,5 milijono kubinių metrų vandens. Palyginkite tai su 7 milijonais kubinių metrų, kuriuos matėte Mavi Gölü ežere – tai yra beveik penkiolika aukštų. Kasmet ji tiekia 67 milijonus kubinių metrų geriamojo ir buitinio vandens, taip pat laisto 3780 hektarų žemės ūkio plotų. Ji aprūpinama Bahtılı, Kınık, Pazar ir Uzunöz upių vandeniu. Taip pat, 1985–1992 metais pastatyta Eğrekkaya užtvanka per 15 kilometrų vamzdyną tiekia jai vandenį, o Akyar – aprūpina Eğrekkaya. Vanduo galiausiai patenka į Zincir İvedik valymo įrenginį. Didžiausias Ankaros vandens šaltinis yra Çamlıdere, kuris pradėjo veikti 1985 metais; Kurtboğazı sistema yra antrasis svarbus vandens tiekėjas.

Skirtingai nuo kitų geriamojo vandens užtvankų, šioje yra poilsio zona, kuri veikia jau daugelį metų. Kahramankazan administracijos puslapyje rašoma apie gamtos takus, piknikus ir žvejybą. Ežere gyvena veidrodinį karpą, karpą ir sidabrinę žuvį. Čia yra pikniko stalai ir kaimo restoranas. Ankara administracijos puslapyje taip pat minimi baseinai ir vandens sportas, tačiau šiuo metu situacija ten patikrinama. Maudytis čia draudžiama; ASKİ taisyklės, susijusios su vandens telkinių apsauga, čia taip pat galioja, o poilsio zona veikia pagal šias taisykles.

Vakaro šviesoje pažvelkite į ežero pakrantę ir į užtvankos konstrukciją. Šiandien pirmasis užtvankos aukštis buvo 25 metrai, o šis – 54 metrai. Grįžti atgal į Ankarą iš D750 kelio yra tiesus kelias. Jei atvažiuojate savaitgalį, išvykite anksčiau, nes po pietų čia daug žmonių. Nepamirškite išsinešti savo šiukšles.

Šaltiniai: Kahramankazan administracija, Kurtboğazı užtvanka; ASKİ, mūsų vandens ištekliai; Ankara administracija, užtvankos; Vikipedija.