Pereiti prie pagrindinio turinio
Radar Türkiye
Atraskite renginius programėlėje
Atidaryti
Diena Keskin mieste, keliaujant per Kızılırmak upę.
Kultūrinis4 Stotelė

Diena Keskin mieste, keliaujant per Kızılırmak upę.

Įvertinimų dar nėra

Prisijunk, kad galėtum pažymėti ir įvertinti

Kırıkkale miestas daugeliui yra žinomas kaip pramoninis centras. Tačiau šios teritorijos, esančios didžiojo Kızılırmak upės vingioje, nuo senų senų laikų buvo svarbus tranzito punktas, kryžkelė. Pasak provincijos administracijos duomenų, 1990–1991 metais atliktų Japonų ekspedicijų paviršinių tyrimų metu aplink miestą buvo aptikti 21 archeologinis objektas. Šaltiniai taip pat teigia, kad miesto istorija siekia Hititų laikų ir kad jis buvo įsikūręs svarbiame kelio ruože. Šis maršrutas, apimantis svarbiausius tos istorijos fragmentus, nuo pietvakarių iki šiaurės, palei Kızılırmak upę, veda į miesto centrą. Kelionė prasideda Büklükale, esančiame prie Karakeçili pasienio. Tai ne tvarkyta archeologinė vieta, o vykstantys kasinėjimai, todėl prieš apsilankant būtina pasitarti su Kırıkkale kultūros ir turizmo valdyba. Kalno viršuje esanti pilis ir aplinkinė gyvenvietė atspindi regioninį Hititų imperijos laikų miestą. Toliau, vos kelių minučių atstumu, yra Çeşnigir tiltas, kuriame nėra įrašų. Čia galite geriau suprasti, kodėl per ilgą laiką upę kertanti vieta buvo tokia svarbi. Šios dvi vietos yra sąmoningai sujungtos: viena – miestas, kontroliuojantis perėją, o kita – pati perėja. Po pietų maršrutas nukreipiamas į Keskin miestą. Apie 1 kilometrą į šiaurės vakaruose nuo miesto centro esanti Sulu Mağara yra dalinai natūrali, dalinai dirbtinė požeminė ola. Dėl to, kad senovėje ji buvo naudojama kaip kasykla, galite pamatyti tiek natūralias, tiek žmogaus sukurtas dalis. Apie 115 metrų ilgio atkarpa, apimanti tik baseino zoną, yra atvira turistams, o bendras ilgis – 285 metrai. Prieš išvykdami būtinai patikrinkite oficialiose svetainėse informaciją apie darbo laiką. Maršrutas baigiasi Nur mečečiu, esančiu miesto aikštėje. Šį pastatą, kurį suprojektavo architektas Necip Dinç, statybos prasidėjo 2008 metais, o baigtas jis buvo 2015 metais. Šis kompleksas, atspindintis Selčukų ir Osmanų architektūros stilių, yra naujausias maršruto objektas ir simbolizuoja laiką, einantį nuo ankstyvųjų Hititų akmenų iki vakaro apšviestos kupolo. Kadangi mečetė yra aktyviai naudojama, būtina tinkamai apsirengti, nusiimti batelius ir išjungti telefoną. Tokia yra numatyta seka. Pirmiausia apžiūrimas seniausias sluoksnis prie upės, vėliau Keskin mieste Šaltiniai:

Karakeçili, Kırıkkale
Kultūrinis
4 Stotelė
~2 val. 55 min vietose
Kelias ~38,9 km · 1 val. 9 min
Iš viso ~4 val. 4 min
2026 m. lapkričio 6 d.

Maršruto stotelės

1
Büklükale

Büklükale.

~40 min čia
Karakeçili İlçesi, Köprüköy

Maršruto pirmasis punktas yra archeologinė teritorija, iš kurios atsiveria vaizdas į Kizilirmak upės perėją. Büklükale yra šalia Ankaros ir Kaman miesto kelio, šiek tiek prieš upę. "Kültür Portalı" duomenimis, vieta yra maždaug 100 kilometrų į pietryčius nuo Ankaros. Tai nėra muziejus ar įrengta archeologinė vieta; tai archeologinė teritorija, kurios lankymo sąlygos nėra oficialiai nurodytos. Prieš keliaudami, pasitikslinkite apie kasimo sezoną ir priėjimą pas Kırıkkale provincijos kultūros ir turizmo valdybą. Artėdami prie vietos, pirmiausia apžiūrėkite ją iš tolo ir įvertinkite gyvenvietės padėtį upės atžvilgiu. Japonijos Anatolijos archeologijos instituto puslapyje rašoma, kad ant upę žvelgiančio uolos kyšulio viršuje yra didelių pastatų liekanų, o po kyšuliu – gyvenvietės liekanos, apjuosianti šiuos pastatus. Todėl savo dėmesį skirkite dviem sluoksniams: viršuje – pilies uola, apačioje – gyvenvietės išplitusi plokštuma. "Kültür Portalı" teigia, kad uolos viršuje vyksta kasinėjimo darbai. Ant kalno matomos didelės akmenų eilės, kurios buvo vienas iš pirmųjų kasinėjimo klausimų. Teigiama, kad akmenų siena, apjuosianti kalvą, yra maždaug 7 metrų aukščio. Manoma, kad ši siena galėjo būti pastatyta gynybos tikslais. 7 metrai yra aukštis, prilygstantis dviejų aukštų namui; įsivaizduokite šį aukštį, stovėdami prieš akmenų eilę. Kasinėjimo sluoksniuose buvo atskirti skirtingi laikotarpiai: viršutiniame – Osmanų imperijos, po ja – Bronzos amžiaus, o apatiniame – Vėlyvojo Bronzos amžiaus, susijusio su Hititų imperija. Žemiausiame sluoksnyje buvo rasti architektūros elementai, kurie buvo pažeisti ugnimi, tačiau šių elementų funkcija šiuo metu nėra aiški. Šį neaiškumą vertinkite ne kaip trūkumą, o kaip kasinėjimo proceso tęsinį. 2009 metais atliktų kasinėjimo darbų metu buvo patvirtinta, kad ši gyvenvietė buvo Hititų miestas. Remiantis Japonijos ekspedicijos paviršiaus radinių analizės rezultatais, uolą supančio miesto skersmuo yra apie 500 metrų. Ekspedicija taip pat užfiksavo didelę akmenų eilę, kuri buvo daugiau nei 2 metrus aukščio ir žvelgė į upę. Büklükale buvo pasirinkta kaip vieta, galinti užpildyti šią spragą, nes Hititų imperijos laikotarpio sluoksnis Kaman-Kalehöyük vietovėje yra plonas

Büklükale yra archeologinė gyvenvietė, esanti Kırıkkale provincijos Karakeçili rajono paribyje, uolos, esančios prie Kızılırmak upės, viršuje. Pagal Kultūros portalo duomenis, ši vieta yra netoli Ankaros ir Kaman miesto kelio, tiesiai priešais upę. Archeologinės ekspedicijos puslapyje nurodoma, kad atstumas iki Ankaros yra apie 100 kilometrų. Tame pačiame puslapyje teigiama, kad ši vieta nuo senų laikų buvo svarbus transporto mazgas, o Büklükale kontroliavo šį perėjimą. Todėl šią vietą reikėtų suprasti ne kaip paprastą kopą, o kaip pasienio miestą. Labiausiai akivaizdus šios gyvenvietės bruožas yra didelis akmenų pastato likutis, esantis ant uolos, iš kurios atsiveria vaizdas į upę. Žemiau, prie uolos, yra gyvenvietės likučiai, vadinami "žemine miesto dalimi", kurie supa šį pastatą. Japonijos Anadolijos archeologijos institutas 1991, 2006 ir 2008 metais atliko paviršinius tyrimus šioje vietoje. Remiantis paviršiuje rastais keramikos fragmentais, manoma, kad miestas datuojamas II tūkstantmečiu prieš Kristų, t. y. Hititų imperijos laikotarpiu. 2008 metais buvo atlikti topografiniai tyrimai, magnetiniai matavimai ir paviršiniai surinkimai, o teritorija buvo nufotografuota iš oro. Magnetiniai matavimai parodė, kad uolos viršuje yra pastatas su labai dideliais pamatų akmenimis. Ant šlaito, nukreipto į upę, buvo aptikta didelių akmenų eilė, kurios aukštis viršija 2 metrus. Tarp iš uolos surinktų fragmentų buvo ir pilki keramikos indai, kurie, kaip manoma, priklauso geležies amžiaus pabaigai. Rasta keramikos fragmento, dekoruoto paukščių motyvais, kuris yra būdingas Sardui, tai padeda datuoti šį geležies amžiaus sluoksnį. Pagal paviršiuje rastus daiktus, uolą supančias gyvenvietes sudaro vienas sluoksnis, kurio skersmuo yra apie 500 metrų. Iškasimai prasidėjo 2009 metais, o pagal Kultūros portalo duomenis, ant uolos viršuje buvo iškastos dvi naujos duobės, skirtos stratifikacijos studijoms. Tais metais buvo identifikuoti trys kultūriniai sluoksniai: osmanų, geležies amžiaus ir Hititų imperijos laikų. Žemiausiame sluoksnyje buvo rasti architektūros likučiai, kurie buvo pažeisti ugnimi, tačiau šio pastato funkcija tuo metu nebuvo aiški. Manoma, kad akmeninė siena, supančianti uolą ir siekianti apie 7 metrų aukštį, buvo pastatyta kaip gynyb Büklükale yra archeologinė teritorija, kurios lankymo sąlygos detaliai nepateikiamos oficialiuose šaltiniuose. Norint sužinoti apie kasinėjimo laikotarpį ir galimybes aplankyti, reikėtų kreiptis į Kırıkkale regiono kultūros ir turizmo valdybą. Prieš vykdami, pasidomėkite, ar vyksta kasinėjimai ir ar galima patekti į teritoriją. 2009 metais vienas iš kasinėjimo planų buvo teritorijos apdangalas, todėl, vietoj to, kad bandytumėte patekti į teritoriją, geriau vadovaukitės darbuotojų nurodymų. Geriausias vaizdas į gyvenvietę iš vakarų pusės leidžia geriausiai įvertinti uolos aukštį ir jos ryšį su upėmis. Fotografuojant, uolos siluetas geriausiai matomas ryte arba vakare, kai šviesa yra švelnesnė. Kadangi teritorija yra atvira, rekomenduojama dėvėti patogius batelius, kepurę ir atsinešti vandens. Nesuardykite akmenų ir neneškite iš teritorijos paviršiuje rastų keraminių fragmentų. Česnigir tiltas yra dar viena vieta, kurią galima aplankyti šioje apylinkėje. Pasiekimas – automobiliu; naujausią informaciją apie kelius ir pasiekiamumą galite gauti iš regiono valdybos.
2
Çeşnigir Köprüsü

Čeşnigir tiltas.

~30 min čia
Zafer Mahallesi, Kapulukaya Barajı, Karakeçili, Kırıkkale

Antrasis sustojimo punktas yra tiltas, esantis prie Büklükale, per Kizilirmak upę. Kultūros portalo duomenimis, tiltas yra 100-ame Ankaros–Kırşehir kelio kilometre, virš Kizilirmak upės. Ant jo nėra įrašų, todėl jo statybos datą reikia nustatyti remiantis konstrukcijos bruožais ir laikotarpiu. Švietimo ministerijos puslapyje nurodoma, kad tiltas yra Selčukų laikų. Pirmiausia pažvelkite į tiltą iš tolo ir įvertinkite jo visą siluetą. Inventoriaus duomenys aprašo konstrukciją, kurios šonai yra pasvirę. Tai reiškia, kad kelio paviršius viduryje yra aukštesnis, o šonuose žemėja. Šis pasvirimas yra lengviausiai pastebimas iš šono. Centre iškilęs didelis lanko formos atraminis elementas, kurio aukštis, duomenų teigimu, yra 13,65 metro. Lanko rytinėje pusėje yra vienas, o vakarinėje – penki atramos angos. Skaičiuokite angas; šis asimetrijos bruožas yra unikalus tiltui. Šaltinyje taip pat minimi lengvatvorės angos, esančios abiejose atraminio elemento pusėse. Šios angos suteikia konstrukcijai lengvesnę ir atviresnę išvaizdą, lyginant su pilnai užpildytomis sienomis. Dėl to angos yra tiek inžinerinis sprendimas, tiek ir svarbus vizualinis elementas. Norint apžiūrėti angas iš apačios, gali būti reikalinga prieiti prie kranto; atminkite, kad paviršius gali būti slidžias. Fotografuojant, ankstyvo ryto arba vėlyvos vakaro šviesa pabrėš akmens tekstūrą ir angų šešelius. JIAA puslapyje nurodoma, kad iš Ankaros į Kamaną vedantis kelias šioje vietoje kerta Kizilirmak upę, o ši vieta nuo senų laikų yra svarbus transporto mazgas. Taip pat rašoma, kad Büklükale kontroliuoja šį perėjimą. Taigi, pirmame sustojimo punkte matomas uolėtas reljefas ir antrajame – tiltas, gali būti laikomi dviem skirtingais atsakais į tą pačią geografinę problemą: vienas – kontrolė, kitas – perėjimas. Inventoriaus duomenyse nurodoma, kad atliekami restauravimo darbai; dėl dabartinės būklės, prieigos ir saugos priemonių, kreipkitės į vietos kultūros ir turizmo departamentą. Šalia kelio gali būti eismo; būkite atsargūs, stebėdami aplinką ir vaikščiodami. Aplinkinė teritorija padės suprasti, kaip Kizilirmak upė šioje vietoje sukuria kliūtis. Toliau vykstate į Keskin; kitas sustojimo punktas yra urvas, esantis netoli miesto.

Šaltiniai: Kultūros portalas ir Švietimo ministerija.

Çeşnigir tiltas – tai XIII amžiuje pastatytas akmeninis tiltas, kertantis Kızılırmak upę. Jis yra Kırıkkale provincijoje, tarp Karakeçili ir Köprüköy miestelių, ir yra populiari dienos išvykos vieta, į kurią galima nuvažiuoti iš Ankaros Bala link. Oficialūs šaltiniai tiltą dažnai mini kartu su Karakeçili ir Keskin miestais; Kultūros portale nurodyta adresas yra Karakeçili. Kırıkkale provincijos Kultūros ir turizmo departamentas pristato tiltą kaip svarbą Selčukų laikotarpio paminklą. **Istorija** Tikslus tilto statybos metai nežinomi. Remiantis jo architektūra ir turimais šaltiniais, manoma, kad jis buvo pastatytas XIII amžiuje; Kultūros portale jis yra įtrauktas į Selčukų laikotarpio statinių sąrašą. Pasak legendos, 1402 metais Timuro armija, keliaudama į Ankaros mūšį, perėjo per šį tiltą. Šią informaciją, kartu su informacija apie Egipto ekspediciją, galima interpretuoti taip, kad tiltas šimtamečius buvo vienas svarbiausių kelių tarp Ankaros ir Kızılırmak upės dešiniojo kranto. Šaltinių duomenimis, sultono Yavuz Sultan Selimo Egipto ekspedicijos metu tiltas buvo suremontuotas ir atnaujintas architekto Mimar Sinano priežiūroje; šią informaciją galima rasti Kultūros portale, Kırıkkale gubernijos ir Anadolu agentūros publikacijose. Iki 1989 metų tiltas buvo atviras transportui. Kai 1989 metais pradėjo veikti Kapulukaya užtvanka, Kızılırmak upės vandens lygis pakilo, tiltas buvo apsemtas, o transportas buvo nukreiptas į naują tiltą, pastatytą šalia. Respublikos laikotarpiu tiltas buvo kelis kartus atnaujintas; pagal Anadolu agentūros duomenims, 1980 metais jis buvo pripažintas kultūros paveldo objektu, o paskutinis restauravimo darbai buvo atlikti 2010 metais Karayolları 4-ojo regioninio skyriaus. Šiandien tiltas yra uždarytas transportui ir skirtas tik lankytojams. **Architektūra** Tiltas yra 110 metrų ilgio ir 6 metrų pločio, pastatytas iš akmens. Jo centrinė dalis yra 18,60 metrų. Kad tiltas būtų stabilus ant uolingo grunto, jo centre yra pastebimas poslinkis; tai reiškia, kad tiltas nuo abiejų galų pakyla į vidurį. Kad būtų užtikrintas vandens tekėjimas ir sumažintas statinio svoris, buvo suformuoti dvylika arkų: trys viršuje ir devyni apačioje. Arkos yra aštrių kampų; vandenyje atsispindinčios arkos yra dažniausiai fotografuojamas tiltas. Statinys yra svarbus, nes suteikia galimybę iš ar „Kültür Portalı“ teigia, kad prie tiltą galima pasiekti miesto transporto priemonėmis; naujausią informaciją apie viešąjį transportą patikrinkite Karakečili savivaldybėje. Tą pačią dieną galima aplankyti Bala miestelyje esantį Kesikköprü užtvankos ežerą, kuris yra aukščiau Kızılırmak upės. „Kültür Portalis“ šis ežeras aprašomas kaip gamtos turizmo vieta, esanti apie 70 kilometrų nuo Ankаros, su savivaldybės įrenginiais prie krantų. Taip pat rašoma, kad ežero gylis yra apie 30 metrų, kad jame galima plaukti, užsiimti vandenlaukiais ir nardymu, o prie krantų yra savivaldybės įrenginiai ir kioskas. Bala miestelis yra 70 kilometrų nuo Ankаros; Kesikköprü užtvanka ir hidroelektrinė yra šio miestelio ribose. Be to, 35 kilometrų nuo Balos esantys Beynam miškai yra toje pačio maršrute ir yra svarbi poilsio vieta tiek miesteliui, tiek Ankаrai. Oficialūs dokumentai nepateikia informacijos apie žodžio „köprü“ (tiltas) kilmę, todėl negalime tiksliai pasakyti, iš kur kilo šis pavadinimas.
3
Sulu Mağara

Sultono urvas.

~1 val. čia
Keskin İlçesi, Arzu Bayırı Mevkii

Trečia stotelė – Sulu urvas, esantis maždaug 1 kilometro nuo Keskin miesto centro šiaurės vakaruose. Gubernijos ir Kultūros portalo duomenimis, urvas yra maždaug 500 metrų į rytus nuo Kırıkkale-Kayseri kelio. Urvas yra Karpuzbayırı kalno šiaurės vakarų šlaite, apie 1180 metrų aukštyje. Norėdami sužinoti apie darbo valandas, apsilankykite oficialiame puslapyje; prieš kelionę patikrinkite aktualią informaciją Kultūros ir turizmo departamente. Urvo bendras ilgis yra 285 metrai, tačiau tik apie 115 metrų yra skirtas turistiniams apsilankymams. Ši dalis apima baseiną, kurį sukuria iš uolų tekanti vanduo. Taigi, jūs apžiūrėsite tik dalį urvo, ne visą; nepalikite turistinės zonos. Geologijos tyrimų ir paieškos generalinis direktoratas 1996 metais aprašė šį urvą kaip horizontaliai išplėtotą, dalinai natūralų, dalinai dirbtinį, požeminį urvą. Įėjimas ir baseino salė yra natūralios kilmės, o kubinių galerijų ir požeminių tunelių sistema – sukurta žmogaus. Apžiūrint salėse, pabandykite atskirti, kurios dalys yra natūralios, o kurios – sukurta žmogaus. Urvas susideda iš trijų aukštų ir trijų galerijų. Įvairiose vietose galima pamatyti marmorą, molį ir smiltainį. Teigiama, kad baseino salė yra iš Pleistoceno laikotarpio. Šaltiniuose rašoma, kad senovėje šis urvas buvo naudojamas kaip kasykla. Uolų sluoksnio storis svyruoja nuo 10 iki 18 metrų. Manoma, kad ankstyvaisiais krikščioniškosios epochos laikais jis buvo naudojamas kaip laikinas prieglobstis ir gyvenamoji vieta. Dėvėkite uždarus, neslystančius batelius, nes grindys gali būti slidžios. Būkite atsargūs, einant laiptais, siaurose praėjimuose ir vietose su žemais lubomis; jei įmanoma, naudokite galvos apsaugą. Nelieskite natūralių formacijų ir neįėkite į vandenį. Būkite tylūs ir gerbkite gyvybę urve. Dėl vėsaus ir drėgno oro, vilkite vieną papildomą drabužių sluoksnį. Fotografuodami nepradėkite skubėti ir neužklojate kitiems lankytojams. Išeidami pažvelkite į šlaitą, iš kurio matote Keskin miestą, ir prisiminkite, kad miestas yra jūsų pietryčiuose. Ši stotelė yra gamtos ir geologijos sustojimas; po to keliaujama į šiaurę, į Kırıkkale miesto centrą.

Šaltiniai: Kultūros portalas, Švietimo minister

Sulu Mağara yra iš dalies natūrali, iš dalies dirbtinė ola, esanti Keskin rajone, maždaug 1 kilometro atstumu į šiaurės vakarus nuo miesto centro. Valdžios ir kultūros portalo duomenimis, ola yra Arzu kalno apylinkėse. Ji įsikūrusi Karpuzbayırı kalno pietvakarinėje pusėje, maždaug 1180 metrų aukštyje. Ji yra maždaug 500 metrų į rytus nuo Kırıkkale-Kayseri kelio. Šaltiniuose ji taip pat vadinama požeminiu miestu. 1996 m. birželį Maden Tetkik ve Arama Genel Müdürlüğü atliktas tyrimas parodė, kad tai yra horizontaliai išplėtusi, su vandens šaltiniu turinti fosilinė ola. To paties tyrimo duomenimis, įėjimas ir baseinas yra natūralūs, o kubiniai koridoriai ir apatiniai kasyklų koridoriai – dirbtiniai. Įėjimo zona su marmuru ir baseinas yra datuojami pleistoceno reljefo laikotarpiu. Olos kitose dalyse, be marmuro, randama molio ir smėlio akmens. Ola susideda iš trijų susijusių aukštų. Pirmajame aukšte yra baseinas, antrame – kubiniai koridoriai, trečiame – apatiniai kasyklų koridoriai. Iš viso olos ilgis yra 285 metrai. Tačiau tik apie 115 metrų ilgio atkarpa yra pritaikyta turistams, ir būtent čia, baseine, kaupiasi iš uolų tekantis vanduo. Taigi, lankytojai apžiūri ne visą olą, o tik jos apželdintą dalį. Švietimo ministerijos pastabose ypač pabrėžiama, kad nereikia išeiti už šios turistinės zonos ribų. Senovėje ola buvo naudojama kaip kasykla. Pagal turizmo portalo duomenims, natūralioje dalyje, kubiniame koridoriuje rytuose ir apatiniame koridoriuje pietryčiuose, iki neseniai buvo gilinami ištekliai. Trys aukštai dirbtinių koridorių buvo suformuoti dėl šios kasybos veiklos. Lubų aukštis svyruoja nuo 1 iki 4 metrų, o giliausia vieta yra 25 metrai. Pagal Maden Tetkik ve Arama raporu, lubas dengiančio akmens storis yra nuo 10 iki 18 metrų. Teigiama, kad senovėje buvo statomi baseinai, kurių gylis siekdavo 2 metrų, skirti surinkti vandenį lietingo sezono metu. Manoma, kad ankstyvaisiais krikščioniškosios epochos laikais baseino zona buvo naudojama kaip laikinas prieglobstis ir gyvenamoji vieta. Vidutinis drėgnumas yra apie 85%, o temperatūra – 18 laipsnių. Todėl geriausia pasiruošti vėsiai ir drėgmei, o kartu turėti lengvą viršutinį apdarą. Grindys gali būti slidž Apsilankymo dienos ir laikai gali keistis, todėl patikslintą informaciją rasite oficialiose svetainėse ir Kırıkkale regiono kultūros ir turizmo departamente. Dėl savo artumo miesto centrui, apsilankyti urve yra lengva, keliaujant Keskin mieste. Baseino salėje vandens paviršius atspindi šviesą, todėl fotografuojant svarbu stabiliai laikyti kamerą ir išlaikyti tylą, kad gautumėte geresnius rezultatus. Ši uola yra įdomi vieta tiems, kurie nori išvysti geologinius ypatumų ir kasybos pėdsakų vienoje vietoje. Ji yra įtraukta į maršrutą, kurį galima derinti su apsilankymu Çeşnigir tiltą.
4
Kırıkkale Nur Camii

Kırıkkale miesto „Nur“ mečetė.

~45 min čia
Bosna Caddesi, Fabrikalar Mahallesi, Kırıkkale Merkez

Paskutinė stotelė yra Nur mečetė, esanti Kırıkkale miesto aikštėje. Jos adresas nurodytas Švietimo ministerijos puslapyje, esančiame Bosna gatvėje. Ištyrinėkite šią vietą architektoniniu požiūriu; mečetė vis dar naudojama kaip aktyvi maldos vieta. Laikykitės elgesio normų, nurodytų oficialiame puslapyje: apsirenkite tinkamai, neįeikite su batais, nevalgykite ir negerkite viduje, išjunkite telefoną. Norėdami sužinoti darbo valandas, apsilankykite Kırıkkale regioninės islamo reikalų valdybos oficialiame puslapyje. Nurodoma, kad grupėms lankantis, iš anksto susitarus su regionine islamo reikalų valdyba, galima gauti gidą. Pastatą suprojektavo architektas Necip Dinç. Statybos prasidėjo 2008 metais ir baigtos 2015 metais. Mečetė pastatyta Seljukų ir Osmanų architektūros stiliumi. Pagal šaltinius, jos stilius yra panašus į Edirne Selimiye mečetės, kurią sukūrė architektas Mimar Sinan, stilius. Išorėje pirmiausia pažvelkite į pagrindinį pastato korpusą; pagrindinio kupolo aukštis šaltiniuose nurodomas kaip 32 metrai. Pagrindiniame korpuse yra keturi minaretai, esantys kampuose, kiekvienas iš jų turi tris balkoną. Iš minaretų išdėstymo galite suprasti pastato simetriją. Vidaus plotas šaltiniuose yra apie 25 tūkstančiai kvadratinių metrų. Šaltiniai nurodo, kad talpa yra apie 10 tūkstančių žmonių, iš kurių 4 tūkstančiai yra vidaus, o 6 tūkstančiai – lauko erdvėse. Šie skaičiai yra apytiksliai, todėl juos reikėtų vertinti atsargiai. Komplekse yra konferencijų salė, seminarų salė, biblioteka ir skaitykla, amatų mokymo centras, klasės ir šeimos konsultavimo biuras. Šios patalpos rodo, kad pastatas buvo suprojektuotas kaip daugiafunkcinis kompleksas miesto aikštėje. Apšvietimo sistema buvo apdovanota Tarptautinės apšvietimo dizainerių asociacijos apdovanojimu. Šaltiniai rekomenduoja apžiūrėti pastatą, ypač vakare; pakaks pažvelgti iš išorės saulėlyje. Palyginkite, kaip paviršiai atrodo dienos ir vakaro šviesoje. Iš tinkamos vietos aikštėje apžiūrėkite visą pastato kompleksą iš plačios perspektyvos. Fotografuojant stenkitės neįtraukti maldininkų į kadrą. Dieną, prasidedančią prie Hititų liekanų, čia baigiasi šimtmečių palyginimas.

Šaltinis: Švietimo ministerija ir Kırıkkale turizmo portalas.

Kırıkkale Nur mečetė yra didelis religinis kompleksas, įsikūręs miesto centre, pastatytas pagal Selčukų ir Osmanų architektūros principus. Komplekso architektas yra Necip Dinç. Statybos prasidėjo 2008 metais ir buvo baigtos 2015 metais. Švietimo ministerija ir miesto turizmo portalas rašo, kad projekte buvo naudojamas Edirnės Selimiye mečetės, kurią sukūrė architektas Sinanas, stilius. Mečetė yra Bosna gatvėje, Fabrikalar rajone. Šią statybą finansavo Diyanet İşleri Başkanlığı (Religinių reikalų valdyba) ir Turkijos Diyanet fondas, ji pastatyta miesto centre. Pagal šaltinius, pagrindinio kupolo aukštis yra apie 32 metrai. Keturi minaretai yra pritvirtinti prie pagrindinės konstrukcijos kampuose. Kiekvienas minaretas turi tris balkoną. Komplekso bendras uždaras plotas yra apie 25 tūkstančiai kvadratinių metrų. Pagal šaltinius, bendra talpa yra apie 10 tūkstančių žmonių, iš kurių apie 4 tūkstančiai gali būti uždarose patalpose, o apie 6 tūkstančiai – atvirose erdvėse. Šie skaičiai yra apytiksliai ir sutampa įvairiuose šaltiniuose. Komplekse yra konferencijų salė, seminarų salė, biblioteka, skaitykla, turkų-islamiškų amatų mokymo centras, klasės ir šeimos konsultavimo biuras. Šios patalpos paverčia kompleksą ne tik maldos vieta, bet ir daugiafunkcini centru miesto centre. Dėl apšvietimo dizaino, mečetė buvo apdovanota Tarptautinės apšvietimo dizainerių asociacijos apdovanojimu. Šaltiniai rekomenduoja ją aplankyti, ypač vakare. Geriausia pradėti apžiūrą iš išorės, iš aikštės. Pagrindinio kupolo ir keturių minaretų siluetas leidžia atpažinti pastatą iš tolo. Minaretų išdėstymas kampuose suteikia planui simetrinį vaizdą. Tiems, kurie nori palyginti su Edirnės Selimiye, verta atkreipti dėmesį į santykį tarp kupolo ir minaretų. Švietimo ministerijos puslapyje rašoma, kad architektūrinės savybės suteikia lankytojams informacijos apie turkų-islamišką architektūrą. Norint pamatyti apšvietimo dizainą, reikia atvykti į aikštę, kai jau įjungiami vakariniai apšvietimo. Aikštės atviroji erdvė suteikia tinkamą atstumą, kad galėtumėte apžiūrėti visą pastatą ir jį nufotografuoti. Kadangi mečetė yra aktyviai naudojama, lankytojai turėtų būti tinkamai apsirengę. Nereikia užsukti su batais. Mečetėje negalima valgyti ir gerti. Mobilieji telefonai turi būti nustatyti į tylų režimą. Siekiant išv

Komentarai

0/1000

Kraunama...

Maršruto žemėlapis

Maršruto informacija
MiestasKarakeçili, Kırıkkale
TipasKultūrinis
Stotelė4
Data2026 m. lapkričio 6 d.
Radar TürkiyeAutoriusRadar TürkiyePradėti maršrutą