Kelias iš Nevşehir pilies į Sarıhan miestelį, einantis Kapadokijos šiaurės regionu.

Pradėkite nuo Nevşehir pilies, esančios miesto aukščiausioje vietoje. Pilies teritorija yra parke, į kurį galima patekti einant kalnuotomis gatvelėmis. Pasiekę viršų, pirmiausia pasivaikščiokite aplink pilies sienas. Pilies planas yra apvalus, ji turi du vartus ir keturias apvalias bokštus. Atidžiai apžiūrėję sienas, pastebėsite du skirtingus akmenų tipus. Pirminėje konstrukcijoje buvo naudojami tamsūs bazalto akmenys, o vėlesniojose rekonstrukcijose – geltoni akmenys. Šis spalvų skirtumas yra pats lengviausias požymis, rodantis, kaip pilies išvaizda kito per šimtmečius. Šaltiniuose skirtingai rašoma apie pilies statybos laiką. "TDV Islamo enciklopedijoje" teigiama, kad ji buvo pastatyta Selčukų laikotarpiu ir tarnavo apsaugai. Kai kurie šaltiniai teigia, kad anksčiau šioje vietoje galėjo būti Bizantijos statinys. Tuo metu Nevşehir buvo mažas kaimas pavadinimu Muşkara. Kaimas buvo svarbus punktas, kuriame susikirs Aksaray, Niğde ir Kayseri keliai, ir buvo karavanų sustojimo vieta. Nevşehir likimas pasikeitė aštuntojo amžiaus pradžioje, kai Muşkaros gyventojas Damad Ibrahim Paşa tapo vizieriumi. Paša pavertė kaimą nauju miestu, o 1725 metais gyvenvietė gavo pavadinimą Nevşehir, t. y. „naujasis miestas“. Atlikus šią rekonstrukciją, pilis buvo atnaujinta, o aplink ją pastatytos sienos. Pagal enciklopediją, 1730 metais pilyje buvo dislokūtas garnizonas, artilerijos pajėgos, amunicija ir muzikos grupė. Žvelgiant iš sienų, galima pamatyti senąjį centrą, kuriame buvo įsikūrusi tuometinė kompleksų grupė. Šalia pilies esančiame kalne yra didelė iškalta gyvenvietė, žinoma kaip Kayaşehir. Ši teritorija buvo atrasta 2014 metais, vykstant urbanistiniam projektui, ir užima apie 400 000 kvadratinių metrų plotą aplink pilį. Archeologinėse kasinėjose buvo dokumentuota daugiau nei tūkstantis iškaltų erdvių, cisternų, švarių patalpų ir tunelių. Iš viršaus pabandykite pastebėti šiuos iškaltus laiptelius kalno šlaite; čia suprasite, kad miestas augo tiek ant žemės, tiek po ja, akmenyje. Geriausias laikas fotografuoti yra ryte, kai šviesa krenta iš už nugaros, o lyguma atrodys aiškiai. Žvelgiant į šiaurę, galite nustatyti savo kitos stotelės kryptį. Parke yra vietų, kur galima pasėdėti ir pailsėti, tačiau viršuje yra mažai šešėlių. Išlipę iš pilies,

Açıksaray yra netoli Nevşehir-Gülşehir kelio, už trijų kilometrų nuo Gülşehir miesto. Gülşehir, senovėje vadintas Zoropassos, yra rajonas, įkurtas Kızılyrmak upės dešiniajame krante. Pasistatę automobilį, pamatysite iš vulkaninio akmens iškaltas, daugiaaukštes pastatus. Pagal šaltinius, šis kompleksas užima apie vieną kvadratinį kilometrą, o pastatai susikuria grupes aplink kalvą. Kompleksą skiria upė, kuri teka per jo centrą. Jūsų kelionę pradėkite nuo pirmojo, prie kelio esančio skyriaus, kuriame daugiausia yra gyvūnų tvartai. Manoma, kad 964–965 metais Bizantijos imperatoriaus Nikeforo Phoko armija čia apsistojo. Įėję į tvartus, ieškokite pašarų dėžių ir vietų, kur buvo pririšami gyvūnai. Tada perkelkite į kitą upės pusę. Manoma, kad šis antrasis skyrius buvo iškaltas vidurio arba antroje X amžiaus pusėje, kaip daugiaaukštis kompleksas. Açıksaray garsėja savo dekoruotomis fasadomis. Kai kurios fasados susideda iš trijų dalių, atskirtų lanku, ir atrodo kaip rūmų fasadai, išgraviruoti į uolą. Už fasadų slepiasi didelės salės, kiemai ir laiptinėmis galerijomis. Šaltiniuose minimi tokie pavadinimai kaip "Mažieji rūmai", "Arklidė" ir "Laikinais galerijomis". Komplekse taip pat yra akmenimis iškaltų pastatų ir Romos laikų kapų. Pastatų paskirtis yra diskutuojamas klausimas; viena iš versijų teigia, kad tai buvo poilsio vieta keliautojams, panaši į karavanserai. Būtinai apžiūrėkite unikalų, grybo formos stulpą. Regiono kultūros ir turizmo departamentas jį pristato kaip unikalų pavyzdį šiai vietovei. Dėl didelio ploto ir mažo ženklinimo, planuokite savo maršrutą iš anksto ir grįžkite ta pačia kryptimi. Nelipkite ant akmenų, nes vulkaninis akmuo yra minkštas, o kraštai gali lūžti. Šešėlis yra tik ertmių viduje, todėl turėkite su savimi kepurę ir vandenį. Dienos šviesa geriausiai atskleidžia fasadų linijas; fotografuokite fasadus iš šono, iš apšiltos vietos. Pranešama, kad aplink kompleksą yra takas, skirtas gamtos mėgėjams. Po apžiūros, keliaukite į rytus, palei Kızılyrmak slėnį, link Avanos ir Özkonak miestų.

Özkonak požeminis miestas yra 14 kilometrų nuo Avanos esančioje Özkonak miestelyje. Jis iškaltas Idyš kalno šiauriniame šlaite, vietoje, kurioje vulkaninių tufų sluoksniai yra labai storai. Tai kultūros ir turizmo ministerijos priklausantis archeologinis kompleksas; lankymo sąlygas ir darbo valandas galite rasti oficialioje muziejaus svetainėje. Geriausia čia praleisti dienos karščiausią laiką, nes požemyje vėsiau. Tačiau rekomenduojama atsinešti lengvą viršutinį drabužį. Įėję, pastebėsite, kad koridoriai siaurėja, o lubos žemėja, todėl daugelyje vietų teks lenktis. Jei jums nepatinka uždaros erdvės, geriausia likti prie įėjimo. Pagal šaltinius, miestas buvo atrastas 1972 metais ir tuo pačiu metais atidarytas lankytojams. Ministerijos informacija teigia, kad tai dviejų aukštų gyvenvietė, kurioje erdvios galerijos sujungtos tuneliais. Kai kurie užsienio šaltiniai nurodo daugiau aukštų, todėl geriausia nesikaupti prie aukštų skaičiaus, o tiesiog apžiūrėti. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į stumdomus akmenis. Šie dideli akmenys, panašūs į malūno akmenis, buvo naudojami uždaryti koridorius iš vidaus. Išnagrinėkite akmens lizdą ir skylę, per kurią jis buvo sukamamas. Özkonaką išskiria nuo Kaymaklı ir Derinkuyu labai siauri ir ilgi tuneliai tarp aukštų. Šie tuneliai buvo naudojami bendrauti tarp aukštų. Kai kambariai buvo uždaryti, vėdinimas taip pat buvo vykdomas per šiuos tunelius. Kitas detalės – skylės, esančios tunelio lubose, po stumdomu akmeniu. Pagal ministerijos informaciją, jos buvo skirtos išpilti karštus aliejus į priešiškų pajėgų, bandančių įeiti. Kiti šaltiniai teigia, kad galėjo būti išpilamas karštas smėlis. Pabandykite pažvelgti aukštyn ir rasti šias skyles. Galerijose taip pat galima pamatyti gyvulių tvartus, patalpas, kurios buvo naudojamos kaip vyninės, ir sandėlius. Derinkuyu savivaldybės svetainėje nurodoma, kad teritorija dar nėra visiškai išvalyta, o tik išvalyta dalis yra atvira lankytojams. Todėl nepalikite pažymėtų takų ir neįėkite į uždarus tunelių ruožus. Vidaus apšvietimas yra silpnas, todėl fotografuokite be blykstės, naudojant stabilizuotą režimą. Išeidami galite pasivaikščioti po ramias miestelio gatves. Tada pasukite į pietus, pro Avanos, ir vykite į Sarıhan, esantį Damsa upės sl

Šiandienos paskutinė stotelė – Sarıhan karavanserajus, esantis maždaug penkių kilometrų atstumu į pietryčius nuo Avanos, šiaurėje nuo Ürgüp, Damsa upės slėnyje. Karavanserajus yra ant Aksaray-Kayseri maršruto, kuris jungia Silk Road (Šilko kelio) rytų ir vakarų dalis. Pastatas buvo pastatytas 1249 metais, Anatolijos Seldžiukų sultono II. İzzeddin Keykavuso laikais. Šaltiniai jį vadina vienu iš paskutiniųjų Seldžiukų sultonų pastatytų karavanserajų. Kultūros inventoriuje karavanserajus yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo laikinąjį sąrašą, siejamas su Šilko keliu. Prieš priartėję, pažvelkite į fasadą: sienos yra storos ir aukštos, taip buvo pastatytos, kad apsaugotų nuo plėšikų. Pagrindiniai vartai orientuoti į vakarus. Pavadinimas kilo nuo geltonos akmens spalvos, tačiau iš arčiau matysite tris spalvas – geltoną, smėlio ir rausvą – tufą. Šios spalvos yra išdėstytos dekoratyviai, ypač ant vartų arkos. Skirkite keletą minučių apžiūrėdami vartų akmenų apdailą: tai yra gražiausia Seldžiukų karavanserajų dalis. Užeidami, patenkate į didelį kiemą; pastatas užima apie du tūkstančius kvadratinių metrų plotą. Iš įėjimo matote šešis atvirus skyrius, dengtus skylių tuneliais, iš kairės pusės. Dešinėje yra uždaros patalpos, į kurias patenkama per dekoratyvius vartus. Kiemo gale, priešais, yra antrasis, puošnus vartų portalas, vedantis į uždarą patalpą. Šią patalpą dengia kupolas, o maži angos kupole įleidžia šviesą. Teigiama, kad Seldžiukų laikais keliautojai čia galėjo nemokamai pavalgyti ir išgerti, o jų gyvūnai buvo aprūpinti. Stovėdami kieme, įsivaizduokite, kaip čia ilsėjosi karavanai, pilni krovinio. Laikui bėgant, karavanserajus buvo nupliktas, o 1991 metais jam buvo atliktas didelis restauracijos darbas. Restoracijos rezultatai yra ginčytini: kai kurie kritikai mano, kad rezultatas yra puikus, o kiti mano, kad buvo prarastas originalus stilius. Bandydami atskirti senus ir naujus akmenis, galėsite įdomiai praleisti laiką. Prieš eidami, pasidomėkite, ar galima patekti į vidų, nes sąlygos gali keistis. Vakaro šviesa geriausiai atskleidžia akmenų šiltas spalvas; fotografuokite fasadą iš šoninio kampo. Praleiskite keletą minučių tyloje,