Kapalıçarşı užpakalinyje esantys sandėliai.

Pradėkite nuo Rotaya, kuris yra Didžiojo Bazarų širdis, ir nuo „bedesten“ – bazaro pagrindo. „TDV Islamo enciklopedijoje“ Semavi Eyice rašo, kad šis prekybos centras, esantis tarp Beyazıt ir Nuruosmaniye mečečių, susiformavo aplink du „bedesten“ pastatus. Senesnis iš jų – „Cevahir bedesten“ – yra bazaro centre. Jis turi penkiolika kupolų, buvo pastatytas sultono Fatih Sultan Mehmed po užkariavimo, o jo pirmoji pavadinimo dalis, „Bezzazistan“, reiškė „audinių turgus“. „Sandal bedesten“, esantis Nuruosmaniye kryptimi, turi dvidešimt kupolų. Jo istorija yra ginčytina, tačiau Ekrem Hakkı Ayverdi jį aptiko 1478–1479 metų fonduose ir paprastai priskiria Fatih laikotarpiui.

Bazaras augo šimtmečius, prie šių dviejų pagrindinių dalių prisijungiant nauji parduotuvių gatvelės ir „han“ (prekybos namai). Šiandieninę bazaro formą daugiausia lėmė du stūksiai. 1894 m. žemės drebėjimas labai pažeidė pastatą; vėlesniojo restauravimo metu bazaro ribos buvo sumažintos, o maždaug pusė aplinkinių „han“ liko už bazaro ribų. 1954 m. lapkričio 26 d. kilęs gaisras sunaikino penktadalį pastato; rekonstrukcija truko penkerius metus ir buvo baigta 1959 m. liepos 28 d.

Pasilikite keletu minučių po „Cevahir bedesten“ kupolais ir pažvelkite į tuos elementus, kurie juos laiko; bazaro likusi dalis išsidėsčiusi aplink šį pagrindinį elementą. Tada apsilankykite dvidešimties kupolų „Sandal bedesten“ ir palyginkite abu pastatus. Toliau einkite į bazaro šiaurinę dalį, link „Zincirli han“. Išeiti iš bazaro ir pereiti į „han“ yra geriausias būdas pamatyti, kaip ši kadaise vientisa prekybos pasaulio dalis šiandien yra suskirstyta. Gatvelės yra panašios; kad nepasiklostytumėte, laikykite pagrindines gatves ir vartų pavadinimus, o apie dabartines darbo valandas patikrinkite oficialiuose bazaro pranešimuose.

Šaltinis: „TDV Islamo enciklopedija“ (Didysis Bazaras).

Kapalıçarşı šiaurinėje dalyje, tarp parduotuvių gatvių, įsikūręs Zincirli Han – vienas iš žinomiausių karavanserajų, esančių pačioje bazaro teritorijoje. „KÜRE“ enciklopedija apibūdina šį pastatą kaip XVII amžiaus pradžioje pastatytą, vieno kiemo ir dviejų aukštų osmanų prekybos karavanserają, o „Vikipedija“ nurodo tą patį datą. Pagrindinė dalis – didelis, stačiakampio formos kiemas, kurio aplinkui išdėstyti du aukštai; iš pietryčių pusės kiemas pereina į mažą, kvadratinę erdvę.

Tai yra ramiausia ir tvarkingiausia maršruto vieta, todėl puikiai tinka susipažinti su karavanserajų pagrindine struktūra. Pasikeli į kiemo centrą ir pažvelk aplink. Žemiausiame aukšte esančios angos veda į parduotuves, o viršutiniame – į dirbtuves. Pastatas, su savo akmenų mūro sienomis, plytų arkomis ir žalosiomis užuolaidėlėmis, atspindi ne didelių karavanserajų monumentalią išvaizdą, bet kasdienio darbo vietos tvarkingumą. Atminkite šį mažą dydį, kad galėtumėte jį palyginti su didesniais karavanserajais, kuriuos pamatysite toliau maršrutu, pavyzdžiui, Didžiojo Valide Han su trimis kiemais ir Didžiojo Yeni Han su ilgu kiemu.

Karavanserajaus pagrindinė veikla – čia vykdoma įvairi amatininkų veikla. Pagal „KÜRE“, čia buvo verčiamas kilimų gamyba, vario apdirbimas, kilimų remontas, antikvarinių daiktų prekyba, papuošalų gamyba ir juvelyrinis darbas, o ši veikla vyksta ir šiandien; „Vikipedija“ rašo, kad žemiausiame aukšte yra juvelyrinių dirbinių parduotuvės, o viršutiniuose – dirbtuvės. Galite šiek tiek pasilikti balkone ir stebėti meistrų darbą iš tolo, bet prieš fotografuodami, būtinai paprašykite leidimo. Iš čia išėikite per Mahmutpaşa vartus ir iš bazaro, einant į šiaurę, pro Nuruosmaniye mečetės šiaurinę pusę, nusileiskite į šlaitą, pro Čuhacı Han pastatą, esantį Mahmutpaşa kalno pradžioje.

Šaltiniai: „KÜRE“ enciklopedija; „Vikipedija“.

Mahmutpaşa kalvos viršuje, Nuruosmaniye mečete šiaurės pusėje esančią Çuhacı Han pastatą praėjus, nusileidami kalvu, pasieksite Kürkçü Han. Trumpas aprašymas apie Çuhacı Han: pagal „TDV Islamo enciklopedijos“ duomenimis, ją pastatė III Ahmedo vizirius Nevşehirli Damad Ibrahim Paša 1718–1730 metais. Pastatas gavo savo pavadinimą, nes čia rinkdavosi vilnos prekybininkai ir gildijos. 1750 metais įvykusio didelio Hocapaşa gaisro metu pastatas buvo apgadintas, o XIX amžiuje jame apsigyveno juvelieriai.

Kürkçü Han yra žymiai senesnis. Pagal „TDV“ duomenis, jis buvo pastatytas XV amžiaus antroje pusėje, Fatih Sultan Mehmedo laikais, kaip vizieriaus Mahmud Pašos fundacija, ir yra vienas iš seniausių miesto prekybos pastatų. Netoliese yra ir tas pačiai kompleksui priklausantis Mahmutpaşa vonių pastatas.

Han susideda iš dviejų dalių, o jo bendiniai matmenys yra apie 128 x 68 metrai. Pirmoji dalis yra stačiakampio plano, o aplink centrinį kiemą išdėstytos dviejų aukštų patalpos; antroji, šiaurinė dalis, yra netaisyklingo plano. „TDV“ rašo, kad originaliame pastate buvo 127 kambariai, o tai yra panašus skaičius, kurį nurodė Evliya Čelebi. Kieme yra nedidelis mečetė, pastatytas Hacı Küçük Ahmed Ağa. Po didelių žemės drebėjimų, arkų atramos buvo paverstos akmeniniais stulpais.

Per daugiau nei penkių šimtmečių naudojimo laikotarpiu, pastate liko daug pėdsakų. Kai kurios dalys buvo sunaikintos, pastatyta naujų priedų, kurie sugadino originalią architektūrą. „TDV“ 2002 metais pažymėjo, kad pastatas buvo apleistas, o pastaraisiais metais jis buvo išvalytas ir atnaujintas. Pagal „Vikipedijos“ duomenimis, šiandien pastato dalį valdo „Vakıflar Genel Müdürlüğü“ (Turkijos fondų valdyba), o kitą dalį – privačios asmenys, ir jame daugiausia yra parduotuvės, parduodančios vilną ir kitus tekstilės gaminius. Praėjus per didelį kiemą, pajusite pastato mastą, o tada pakaks eiti į vakarus, link Çakmakçılar kalvos.

Šaltiniai: „TDV Islamo enciklopedija“; „Vikipedija“.

Kürkçü Han išėjusi į vakarus, pasiekus Čakmakçılar gatvę, pastebėsite ilgą pastato fasadą. Didysis Yeni Han buvo pastatytas sultono III. Mustafos, siekiant užtikrinti pajamų savo labdaros fondams; sklypas buvo pradėtas įsigyti 1761 metais mainais su kitomis institucijomis, o statybos buvo baigtos 1177 metais (1763-1764 metais). Architektas nežinomas, tačiau dokumentuose dažnai minimas Šehiraminis Haşim Ali Bey, kuris buvo statybos pradžioje. Pagal „Vikipediją“, tai antras pagal dydį tokio tipo pastatas Stambule po Didžiojo Valide Hano.

Šį pastatą iš kitų išskiria jo forma. Kambariai išdėstyti trimis aukštais aplink ilgą ir siaurą kiemą. „TDV“ aprašo du kiemus, atskyrus juos vidiniu koridoriu, ir nurodo jų matmenis: 42 x 15 metrų ir 25 x 12-15 metrų; „Vikipedija“ teigia, kad viso kiemo ilgis yra apie 85 metrai. Įėję į kiemą ir pažvelgę į jo galą, pastebėsite, kaip trys aukštai išdėstyti terasos, tai yra vienas iš įsimintiniausių vaizdų. Atkreipkite dėmesį į sienas, kurios yra išdėstytos iš šviesių ir tamsių akmenų, ir į viršutinius iškyšimus, kurie išsikiša į išorę. Akmeninis paukščių namelis, esantis prie Sandalyeciler gatvės kampo, ir ant jo esantis užrašas „Mašalah“ yra nedidelis šio pastato siurprizas.

Pirmosiomis dienomis šiame pastate daugiausia apsigyvendavo pinigų keitikai; 1780 metų įraše, kurį cituoja „Vikipedija“, nurodoma, kad 74 kambariuose gyveno pinigų keitikai. Pagal „TDV“, 1868-1927 metais čia veikė ir „Emniyet Sandığı“ (saugykla), vėliau – audimo dirbtuvės ir smulkiosios pramonės įmonės. Šiandien šiame pastate vis dar yra daug parduotuvių ir įmonių. Eikite terasomis, neužstokite įmonių įėjimų ir leiskite praeiti tiems, kurie neša krovinį laiptinėse.

Šaltiniai: TDV Islamo enciklopedija; Vikipedija.

Šiek tiek pakilus Čakmakçılar Yokuşu kalnu, pasieksite Büyük Valide Han pastatą, kuris išsiskiria savo dideliu fasadu. „TDV Islamo enciklopedija“ jį apibūdina kaip didžiausią prekybos pastatą Stambule. Šį haną pastatė Kösem Valide Sultan, siekdama finansuoti savo labdaros projektus, ypač Çinili Camii (izilytų stiklu apstatytą mečetę) Üsküdare. Istorijos šaltiniai skirtingai interpretuoja statybos datą: „TDV“ teigia, kad jis buvo pastatytas IV Murado valymo laikotarpiu (1632–1640), o „Vikipedija“ nurodo 1651 metus. Anksčiau šioje vietoje buvo Cerrah Mehmed Paša rūmai.

Han yra suskirstytas į tris kiemus. Įėjus pro vartus, pirmiausia patenkate į netaisyklingo trikampio formos kiemą, iš kurio galima patekti į didesnį pagrindinį kiemą, kurio kraštinės yra apie 55 metrai, o gale – į mažesnį trečiąjį kiemą. Pirmo aukšto kambariai yra su skrebiančiomis lubomis, o antro aukšto kambariai – su kupolais. „TDV“ nurodo, kad čia yra apie 210 kambarių. Ieškokite akmeninės bokštelio, iškilusio iš vieno iš kiemų. Šis iš Bizantijos laikų likęs bokštelis, pasak „TDV“, yra 12 x 12 metrų ploto ir apie 25 metrų aukščio, ir jį galima pastebėti net iš Galatos tilto.

Šimtus metų hanas buvo svarbus prekybos centras. „TDV“ rašo, kad čia apsigyvendavo ir persų, ir azerbaidžaniečių prekybininkai, o persų spausdininkai veikė han'o viduje. Pasak „Vikipedijos“, nuo 19-ojo amžiaus haną daugiausia naudojo persų prekybininkai, kurie atgabendavo kilimus ir šilką; šiandien čia yra darbo vietos ir dirbtuvės. Laikui bėgant, antrojo kiemo arkos buvo uždengtos naujomis konstrukcijomis, o trečiasis kiemas buvo papildytas priedais. „TDV“ pažymi, kad 1989 metais pastatas buvo labai apgadintas. Apžiūrėdami kiemus, atkreipkite dėmesį į trijų kiemų skirtingas formas ir bokštelio akmenų struktūrą. Užbaigę maršrutą čia, galite nusileisti į Eminönü per Uzunçarşı.

Šaltiniai: „TDV Islamo enciklopedija“; „Vikipedija“.