Vakarų pakrantėje: obuoliai ir jūra.

Giresuno vakarinė pakrantė nėra tik turistinis kurortas, tai yra gamybos regionas: čia yra obuolių sodai, lazdynų kalvai ir ramių miestelių pakrantės. Dėl artumo centrui, šią vietą galima apžiūrėti per pusę dienos.

Kaip nuvažiuoti: Iš centro važiuokite vakurine pakrantės link. Iki Bulancako – 15 kilometrų, iki Pirazizo – 40 kilometrų. Reguliariai kursuoja autobusai, todėl automobilis nėra būtinas.

Planuojama diena: Pirmasis sustojimas – Bulancakas, su ilga pakrante ir specialiai įrengta promenada, kur galima pasivaikščioti. Vėlyvoje popietėje čia daugėja žmonių, nes vietiniai gyventojai atvyksta prie jūros. Už pakrantės esantys kalvai apaugę lazdynais, o viena iš kelių, vedančių į kalnus, prasideda čia. Toliau vykstate vakurine kryptimi į Pirazizą. Šis miestas, esantis provincijos vakarinėje dalyje, yra žinomas dėl savo obuolių, o „Pirazizo obuolius“ regione parduoda su savo pavadinimu. Rudenį prie kelio esančiose prekystaluose galima įsigyti tiesiai iš gamintojų. Pakrantė yra rami, čia nėra daug žmonių. Grįžtant į centrą, užbaikite dieną apsilankydami pilies bokšte.

Ką valgyti: Pakrantėje yra daug žuvies restoranų; pasirinkite sezoninius patiekalus, tokius kaip silkių ir menkių. „Pirazizo obuoliai“ ir regioniniai lazdynai yra puikūs suvenyrai.

Patarimas: Obuolių sezonas yra rudenį, tuo metu prie kelio atsiranda prekystaliai. Vėlyvoje popietėje pakrantėje būna vėsiau ir geriau matyti.