Süleymaniye Camii – “Gėrio Knyga”

Pasakotojas:
“Süleymaniye mečetės kieme, Ramadano mėnesį, buvo paslėpta tradicija: ‘Gerumo užrašai.’ Niekas nežinojo, kas juos kabina.”

Pasakotojas:
“Vieną dieną, smalsi mergaitė vardu Elif, vaikščiodama kieme, rado užrašą.”

Elif (skaitytoja):
“‘Šiandien padaryk mažą gerą darbą dėl kažko. Nes gerumas yra dalijamasis, o ne duodamas turtas.’”

Pasakotojas:
“Elif pradėjo galvoti… Net maža gerumo akcija galėtų apšviesti žmogaus dieną.”

Pasakotojas:
“Po kurio laiko ji pamatė seną dėdę, nešantį sunkius maišus. Ji nubėgo ir padėjo.”

Senas Dėdė (su meile):
“Mergaitė… Tu šiandien esi mano Ramadano palaima.”

Pasakotojas:
“Kitą dieną kieme vėl buvo naujas užrašas:
‘Gerumas, skleidžia šviesą.’”

Pasakotojas:
“Sakoma, kad jei vaikščiosite kieme Ramadano metu, vis dar galite rasti tuos užrašus kažkur kampe…”