Pusę dienos Giresuno saloje.

Rytų Karadenzo regione esanti Giresuno sala yra vienintelė sala, kurioje galima apsigyventi. Ji yra vos pusantro kilometro nuo Giresuno kranto ir, žiūrint iš kranto, atrodanti tarsi miesto fonas. Prisiartėjus, suprantama, kad sala yra mažesnė, nei galvojote, tačiau ant jos esančios žymės yra senesnės, nei tikėjotės.

Kaip nuvykti: Laivai išplaukia iš Giresuno uosto, o reiso laikai priklauso nuo sezono, o svarbiausia – nuo jūros būklės. Esant vėjuotu oru, reisai gali būti atšaukti, todėl planus reikia sudaryti lanksčiai. Kelionė trunka apie dvidešimt minučių.

Planuojant dieną: Ant salos yra graikų laikų šventyklos liekanos, vienuolyno pėdsakai ir atskira uola. Kadangi sala yra gamtos apsaugos zona, čia nėra statybų; apžiūra vyksta tik pėsčiomis ir trunka apie valandą. Svarbiausia – neskubėti: grožėtis vaizdu į Giresuną iš uolų, stebėti jūros paukščius ir klausytis vėjo – tai pati kelionės esmė. Gegužės 20 d. vykstančių Aksu švenčių metu aplink salą plaukioja laiveliai – tai vietinė tradicija.

Ką valgyti: Ant salos nėra jokių įstaigų, todėl maistą ir vandenį reikia atsinešti su savimi. Grįžtant, uosto restoranuose galima rasti šviežių žuvų, tokių kaip menkė ir silkių, priklausomai nuo sezono.

Patarimai: Ryte uoste pasidomėkite jūros būklės. Po pietų vėjas sustiprėja. Čia yra mažai šešėlių, todėl kepurė bus naudinga. Prieš išplaukdami į salą, užlipkite ant pilies ir pažiūrėkite iš aukštai – tai padės suprasti salos dydį.