Bursos mieste, jo rytuose, netoli Inegolio pietryčiuose, kalnistoje vietovėje, Oylat upelio išraižyto kanjono gale yra įėjimas į požeminę erdvę. Oylat urvas yra garsiausia Bursa urvas, žinomas dėl savo stalaktitų ir stalagmitų bei didelių stalaktitų kolonų. Jį galima aplankyti ne tik vieną, bet kartu su mišku, slėniu, upeliu ir senosios tektoninės lūžio linijos sukurtomis stačiomis uoloms. Tai puiki dienos išvyka iš miesto, kuri vasarą gaivina, o rudenį – keičia spalvas.

Kaip nurodo Inegolio rajoninė administracija, Oylat yra 27 kilometrai nuo rajono centro. Pagal Turkų Vikipedijos straipsnį apie Inegolį, atstumas iki Bursos yra apie 60 kilometrų, o straipsnyje apie Hilmiye kaimą rašoma, kad kaimas yra 65 kilometrai nuo Bursos ir 20 kilometrų nuo Inegolio. Atvykusiems automobiliu, reikia išvykti iš Bursos link Ankaros, praėjus Inegoliui, pasukti į Domaničio kryptimi, septintame kilometre nuo Bursos-Eskişehir kelio. Sekant kelio ženklais, jis nusileidžia į slėnį. Pagal Kultūros portalą, nuo tos pačios atšakos, maždaug 17 kilometrų gilyn, šalia Hilmiye kaimo, yra Oylat. Tiems, kurie keliauja viešuoju transportu, Kultūros portalas rašo, kad iš Bursos, Ankaros link einčios gatvės, rytinės autobusų stotelės, galima įlipti į autobusus, važiuojančius į Inegolį, ir taip pasiekti miestelį bei kurortą. Iš Inegolio į Oylat važiuojančių mikroautobusų tvarkaraštį geriausia sužinoti iš rajono savivaldybės arba autobusų stoties, nes po pietų reisų skaičius mažėja. Keliaujant iš Inegolio lygumos į pietus, kraštovaizdis keičiasi. Pagal Turkų Vikipediją, Inegolio aukštis yra apie 295 metrai, o aplink jį – miškai. Būtent šie miškai yra pagrindas Inegolio ekonomikai. Pagal tą patį šaltinį, anksčiau Inegolyje buvo gaminami įvairūs mediniai gaminiai, o nuo 1950-ųjų pradėta gaminti baldus mažose dirbtuvėse. Taigi, kelias į Oylat veda per mišką, kuris yra pagrindas Inegolio ekonomikai. Slėnio įėjime

Atvykus į Oylat, pirmasis dalykas, kuris akį patraukia, yra didelis, stačios formos uolienų masyvas, kuris tarp vietinių žinomas kaip "Sivrikaya". Pagal rajoninės administracijos duomenimis, ši geologinė formacija yra senosios tektoninės lūžio linijos dalis ir yra viena iš svarbiausių Anglų kalbos „Vikipedija“ teigia, kad pagrindinis įėjimas yra apie penkis ar šešis metrus virš kanjono dugno, o aukščiau yra dar trys įėjimai. Šaltiniai pateikia skirtingus duomenis apie urvo ilgį: „Kültür Portalı“ (Kultūros portalas), turkų kalbos „Vikipedija“ ir rajono savivaldybės kultūros puslapis nurodo 665 metrus, o savivaldybės „Oylat“ puslapis – 750 metrų. Šis skirtumas greičiausiai atsiranda dėl skirtingų išmatuotų zonų apimčių; abu šaltiniai įtraukia urvą į didžiausių Turkijos urvų sąrašą. Savivaldybė teigia, kad rajone yra 56 įvairaus dydžio urvai, iš kurių 12 yra įtraukti į Kultūros ir turizmo ministerijos sąrašą, o „Oylat“ yra žinomesnis iš jų. Urvas susideda iš dviejų susijusių aukštų ir dviejų pagrindinių dalių. Pasak „Kültür Portalı“, pirmoji dalis, einanti nuo įėjimo iki nuošliaužos salės, susideda iš siaurų galerijų; turkų kalbos „Vikipedija“ rašo, kad šios galerijos yra 15 metrų aukščio ir nuo 2 iki 5 metrų pločio. Čia yra dideli įdubimai, vadinami „kazanlar“, ir stalaktitų baseinai; kad galėtumėte iš arčiau apžiūrėti akmenų paviršiuje susidarančius įspaudus per šimtmečius, nukreipkite šviesą į grindis ir sienas. Antroji dalis yra didelė nuošliaužos salė: čia yra dideli blokai ir dideli stalaktitų, stalagmitų ir kolonų dariniai. Turkų kalbos „Vikipedija“ teigia, kad salė yra nuo 20 iki 25 metrų pločio, nuo 3 iki 15 metrų aukščio, o salės pradžioje ir gale yra 93 metrų aukščio skirtumas; savivaldybė taip pat įtraukia sienų ir lubų stalaktitus į sąrašą. Pasak anglų kalbos „Vikipedijos“, urvas buvo atidarytas turizmui 2006 metais, o ekskursija trunka apie devyniasdešimt minučių. Apsiavokite patogius batelius; grindys gali būti drėgnos, o laiptai ir takai – šlapi.

Urvo amžius ir atradimas.
Anglų kalbos „Vikipedija“ rašo, kad urvas susiformavo apie prieš tris milijonus metų, marmoro uolienų masyve, Plioceno laikotarpiu, ir kad jame yra fosilijų. Tas pats šaltinis teigia, kad urvas turi vingiuotą, meandrų formos planą, o stalaktitai ir stalagmitai yra spalvoti. Be didelių blokų, salėje taip pat yra žvyro, smėlio ir molio sluoksnių. Šie nu Ši vieta yra unikali, tačiau kartais sunku suprasti, iš kur atsiranda tokie įsitikinimai. Štai kelionės po olą aprašymas:

Olayto yra vieta, kurios atmosfera keičiasi priklausomai nuo to, kurios dalies esate. Pagal Kultūros portalo informaciją, 2000 m. rugpjūčio mėnesį atlikti matavimai parodė tokius rezultatus: prie įėjimo temperatūra buvo 29 laipsniai, drėgmė – 47 proc.; prie įėjimo – 19 laipsnių, 55 proc. drėgmės; siauroje galerijoje – 17 laipsnių, 78 proc. drėgmės; požeminiuose požemiuose – 14 laipsnių, 90 proc. drėgmės. Tai reiškia, kad vasaros metu temperatūra išorėje ir požemyje skiriasi 15 laipsnių, o drėgmė yra beveik kaip lietus. Anglų kalbos „Wikipedia“ taip pat rašo, kad siaurosios galerijos yra šiek tiek vėjuotos; galite jausti oro srautą ant veido. Geriau turėti lengvą striukę; net ir tie, kurie atvyksta atvėsti vasarą, gali jausti šalį požemio gale. Sakoma, kad olos drėgnas oras yra naudingas kvėpavimo takų ligoms, tačiau tai yra liaudies tikėjimas; prieš apsilankant dėl sveikatos priežasčių, pasikonsultuokite su gydytoju.

Po olos – miškas ir pasivaikščiojimai.
Išėjus iš olos, kelionė nesibaigia. Rajono administracijos Olayto puslapyje rekomenduojama atvykti, kad „galėtumėte pasivaikščioti, įkvėpti gryno oro, klausytis paukščių garsų ir stebėti krioklių putas“. Lengiausias būdas – eiti palei upę; pasivaikščiojimas iki Hilmiye kaimo ir atgal užtrunka apie dvi valandas ir yra gana lengvas. Atminkite, kad uolos yra marmorinės; kai jos yra drėgnos, jos yra slidžios. Negalima lipti į upės vagą, nes po lietaus vanduo greitai pakyla. Ruduo yra gražiausias metų laikas šioje slėnyje. Lapkričio pabaigoje lapuoti miškai nusidažo nuo geltonos iki raudonos spalvos, upė tampa skaidri, o žmonių mažiau. Pavasarį upė yra gausiausia vandens, nes ji maitinama sniegu; pagal turkų kalbos „Wikipedia“, Olayto šaltiniai yra maitinami Uludağ kalno sniegu. Vasarą ola yra vėsus prieglobstis, o žiemą reikia iš anksto sužinoti, kokia yra kelio būklė dėl sniego ir ledo.

Laikas ir diena.
Geriausia atvykti ryte. Savaitgaliais ir atostogų metu prie olos įėjimo būna eilės; Kultūros portalas rekomenduoja Nedėkite šiukšlių slėnyje; urvas ir upė yra gamtos apsauga, todėl laikykitės tos įstaigos, kuri ją valdo, nustatytų taisyklių. Oylatas, esantis už valandos nuo Bursos didmiesčio triukšmo, siūlo dieną, praleistą požemyje ir miške. Čia rasite įtrūkusį kanjoną, dviejų aukštų urvą ir lapus metantį mišką – viską viename siaurame slėnyje.

Šaltiniai:

Turkijos kultūros portalas, Oylato urvas: https://www.kulturportali.gov.tr/turkiye/bursa/gezilecekyer/oylat-magarasi
Turkijos kultūros portalas, Oylato mineraliniai šaltiniai: https://www.kulturportali.gov.tr/turkiye/bursa/gezilecekyer/oylat-kaplicalari
İnegöl rajono valdyba, Oylatas ir Oylato urvas: https://www.inegol.gov.tr/oylat
İnegöl rajono valdyba, Kultūra ir turizmas mūsų rajone: https://www.inegol.gov.tr/ilcemizde-kultur-ve-turizm
Vikipedija, Oylato urvas: https://tr.wikipedia.org/wiki/Oylat_Ma%C4%9Faras%C4%B1
Wikipedia, Oylat Cave: https://en.wikipedia.org/wiki/Oylat_Cave
Vikipedija, İnegöl: https://tr.wikipedia.org/wiki/%C4%B0neg%C3%B6l
Vikipedija, Hilmiye, İnegöl: https://tr.wikipedia.org/wiki/Hilmiye,_%C4%B0neg%C3%B6l

Oylat urvas ir İnegöl miškai.

Apie kelionę

Vieta - Oylat urvas ir İnegöl miškai.