Pereiti prie pagrindinio turinio
Radar Türkiye
Atraskite renginius programėlėje
Atidaryti
Radar Türkiye
Karasu pakrantėje esantis Longoz miškas, upės žiotys ir kopos.
Kultūrinis

Karasu pakrantėje esantis Longoz miškas, upės žiotys ir kopos.

Įvertinimų dar nėra

Prisijunk, kad galėtum pažymėti ir įvertinti

Sakarya upė savo kelionę baigia Karasu mieste. Čia upė susitinka su Juodąja jūra, o kartu su ja į jūrą patenka šimtus kilometrų atstumu vežamos smėlio ir dumblio masės. Laikui bėgant, šios nuosėdos sukuria pakrantės kraštovaizdį, kuriame atsiveria kopos, lagūnų ežerai ir miškai.

Karasu, Sakarya
Kultūrinis
Radar Editör
2026 m. spalio 19 d.

Apie kelionę

Sakarya upė baigia savo kelionę Karasu mieste. Čia upė susitinka su Juodosios jūros vandeniu, o jos ilgainiui vežamos smėlio ir dumblio sluoksniai formuoja pakrantės kraštovaizdį, kurį sudaro kopos, lagūnų ežerai ir miškai. Karasu pakrantėje praleidus dieną, galima pamatyti šių elementų dalis. Šiame aprašyme pateikiama informacija apie pakrantę, besidriekiančią kopų viršumi, mažą lagūną, atskirtą nuo jūros smėliu, upės žiotis, kur ji įteka į jūrą, ir didelį mišką vakaruose. Tai nėra delta, išsikišusi į jūrą.

Turkų vikipedijoje esančiame Sakarya deltos straipsnyje rašoma, kad ši delta, kaip ir kitos Juodosios jūros deltos, tokios kaip Kızılırmak ir Yeşilırmak, neformuoja į jūrą išsikišusio pusiasalio. Dėl to, kad jūros gylis staigiai didėja ir srovės yra stiprios, delta labiau išsivystė išilgai pakrantės, iš rytų į vakarus. Netoliese nuo pakrantės yra nedideli ežerai ir pelkės, kuriuos vietiniai gyventojai vadina "harım". Akgöl, Acarlar miškas, Küçükboğaz ežeras ir Anagöl yra pagrindiniai šios deltos ežerai. Pagal tą patį šaltinį, deltos kopos yra maži kalneliai, kurių aukštis siekia apie penkis metrus, ir tai yra ilgiausia nuolatinė kopų buveinė Turkijoje. Kopų sistema yra viena iš turtingiausių biologinės įvairovės sistemų Juodosios jūros pakrantėje. Kopos yra ne tik kraštovaizdis, bet ir unikalios augalijos buveinė. Vikipedijoje rašoma, kad deltoje auga dvi kopų augalai, įtraukti į pasaulinio masto nykstančių rūšių sąrašą: Karadeniz salkımı ir sahil sığırkuyruğu. Tame pačiame straipsnyje nurodoma, kad statyba labai pažeidė pakrantės kopas, o pakrantės erozija yra viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria delta. Todėl svarbu vaikštant po išlikusius kopų plotus nespaudžiama augalijai ir einama tik pažymėtais takais, o ne kopų viršumi.

Karasu savivaldybė nurodo, kad miestas yra 48 kilometrai nuo rajono centro ir 190 kilometrų nuo Stambulo. Kelias iš Adapazarı į šiaurę tiesiai nuves į miesto centrą. Kadangi planuojama aplankyti kelias vietas palei pakrantę, geriausia keliauti automobiliu. Prieš išvykdami, patikrinkite autobusų, važiuojančių iš miesto centro ir rajono centro, tvarkaraštį. Atstumai tarp sustojimų yra nedideli, tačiau miškas yra toliau, vakaruose, už miesto centro Ryte, kai vėjas nurimsta, o smėlio paviršiuje matosi vėjas paliktos bangelių žymės, o vakare – ilgos šešėliai, – tai yra pats paprasčiausias būdas suprasti, kaip formuoja smėlio kopos. Vasaros mėnesiais pakrantė būna pilna žmonių; tiems, kurie nori ramiai pasigrožėti kopomis, geriausia rinktis pavasarį arba rudenį. Küçükboğaz yra lagūna, kurią dengia smėlis.

Nuo pakrantės vykstate į rytus. Pagal Karasu savivaldybės duomenimis, Küçükboğaz ežeras yra apie 5 kilometrus į rytus nuo rajono centro, jo plotas – 50 hektarų. Įdomiausia ežero savybė yra tai, kad tai yra lagūna. Rajono valdyba apibūdina ją kaip ežerą, atskirtą nuo jūros krantinės arba užtvankos, ir rašo, kad aplink ežerą auga pušys. Turkų „Wikipedia“ rašo, kad į ežerą įteka Kırmancı, Beydağ, Kavakgöl, Lömek ir Topçu upių vandenys, o ežero ryšys su jūros vandeniu kartais užstringa, o kartais atsiveria. Audros metu Juodosios jūros bangos, susikaupę smėlį, neleidžia ežero vandeniui ištekėti į jūrą. Kai vanduo užlieja aplinkines laukus, kaimiečiai vėl atveria angą smėlyje. Pagal savivaldybės informacija, žiemą dėl kritulių padidėjęs vandens kiekis per atidarytas angas užtvankose išleidžiamas į jūrą, ir tuomet ežeras susijungia su jūros vandeniu. Taigi, čia galite išvysti, kaip smėlio kopos uždarė ežerą. Pasėdėkite prie ežero pakrantės ir pajuskite dviejų vandenų skirtumą. Vienoje pusėje – bangų prispaudžiama Juodoji jūra, kitoje – rami ir skaidri ežero vanduo, tarp jų – tik smėlio juosta. Rajono valdyba nurodo, kad ežere užsiimama žvejyba, kad ten gyvena raudonkratės, karpiai ir saldžiavandenės karšiai. „Wikipedia“ taip pat pažymi, kad žiemą ežeras yra viena iš migruojančių paukščių buveinių. Aplinkiniai plotai naudojami rekreaciniais tikslais; jei planuojate pikniką, būtinai išsineškite savo šiukšles.

Upė, susitinkanti su jūra.

Pietų metu persikelkite į kitoje pusėje esančią Yenimahalle. Pagal Karasu savivaldybės duomenimis, Yenimahalle yra 5 kilometrus nuo rajono centro. Rajono valdybos duomenimis, Sakarya upė, tekanti iš Eskişehir, čia, Yenimahalle teritorijoje, pasiekia Juodąją jūrą, užbaigdama savo 824 kilometrų kelionę. Did Vikipedija rašo, kad siekiama atgaivinti mersino žuvų populiaciją, kurios anksčiau buvo gausu Sakarya regione, ir kad šios žuvies atvaizdas yra įamžintas rajono savivaldybės emblemoje. Nuo 2000 metų upėje išleidžiamos jaunikliai. Jei norite pasitikti saulėlydį, pėsčiųjų takelio galas siūlo geriausią vaizdą.

Ilgesnis sustojimas – vakarinėje Acarlar Longoz miške. Vikipedijoje rašoma, kad Longoz yra tarp Karasu ir Kaynarca, maždaug 6 kilometrai nuo Sakarya upės, o atstumas iki Karasu yra apie 26 kilometrai. Longoz yra tipinis pakrantės ežeras, susiformavęs už kopų. Vikipedijoje teigiama, kad kopos, esančios tarp ežero ir Juodosios jūros, siekia 20–25 metrų aukštį, o vietomis – iki 50 metrų. Kopos, esančios arčiau pakrantės, vis dar juda vėjo pagalba, o judėdamos link Longozo, sustoja. Čia galima pastebėti ryšį tarp pakrantėje matomų kopų ir Longozo vandens. Laikui bėgant, upeliai, tekėję per seną pakrantės lygumą, buvo užsikimšę kopomis, o likusios duobės prisipildė vandeniu, susiformavus dabartinei ežero aplinkai. Ežero perteklinis vanduo teka į rytus per Okçu upę į Sakarya upę, o iš ten – į Juodąją jūrą. Taigi, Longoz yra vieta, kur ryte matomos kopos susijungia su pietų vakare matoma upės įlanka. Rajono valdyboje nurodoma, kad Longozo plotas yra 1562 hektarai, o jo gylis siekia 1,5 metro. Aplink jį auga ąžuolų miškai, o medžiai vietomis įsiskverbia į pelkėtas ežero dalis. Valdybos duomenimis, čia auga apie 2300 skirtingų augalų rūšių, tarp jų – vandens violetkos, ežero lelijos ir įvairių spalvų nimfejos. Paukščių rūšių skaičius skiriasi priklausomai nuo šaltinio; Karasu savivaldybė nurodo 180 rūšių, o GoTürkiye – 243 rūšis. Lankytojams yra įrengtas pėsčiųjų takas ir apžvalgos aikštelės. Ši teritorija valdoma Sakarya didmiesčio savivaldybės; prieš apsilankant, patikrinkite oficialiuose šaltiniuose įėjimo sąlygas ir laivų ekskursijų tvarkaraštį.

Pėsčiųjų maršrutas:
Pradėkite rytą anksti, pasivaikščiokite pusvalandį palei kopas Karasu pakrantėje. Toliau vykstate į rytus, link Küçükboğaz ežero, ir stebite kopų juostą, atskirianči Praktiniai patarimai:

  • Kopos yra jautri ekosistema, todėl neženginėkite augalijos, naudokite pažymėtus takus.
  • Norėdami gauti naujausią informaciją apie priėmimo sąlygas, laivų ekskursijas ir prieplaukų būklę, patikrinkite oficialius šaltinius.
  • Užuodrų sezonu pasirūpinkite apsauga nuo uodų, ypač prie miškų ir ežerų pakrantėse.
  • Plaukite tik saugiose ir prižiūrimose vietose; prie upės žiočių būkite atsargūs dėl srovių.

Šaltiniai:

Vieta - Karasu pakrantėje esantis Longoz miškas, upės žiotys ir kopos.

Kelionės informacija
MiestasKarasu, Sakarya
TipasKultūrinis
Data2026 m. spalio 19 d.
ŠaltinisRadar Editör
Radar TürkiyeAutoriusRadar TürkiyeApsilankyti šaltinyjeMaršrutas